Nauja informacija „Ikea“ gaisro byloje: sprogmenys buvo slėpti Vilniaus geležinkelio stotyje

Lietuvos teisėsaugai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl gaisro baldų prekybos tinklo „Ikea“ parduotuvėje Vilniuje, amerikiečių dienraštis „The New York Times“ (NYT) skelbia, jog išpuolio vykdytojai sprogmenis slėpė Lietuvos sostinės geležinkelio stotyje.

Anot leidinio, Lietuvos teisėsaugos tyrimas atskleidė, kad krepšys su sprogmenimis, šešiais mobiliaisiais telefonais, keturiais detonatoriais ir dviem vibratoriais, kurių paskirtis neaiški, buvo slepiamas bagažo saugykloje.

Kaip skelbė BNS, Lietuvos pareigūnai teigia nustatę, jog išpuolį vykdė teroristinė grupė, o jį galimai organizavo ir užsakė asmenys, susiję su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

Bylos duomenimis, 2024 metų gegužės 8 dieną parduotuvėje „Ikea“ Vilniuje buvo padėtas sprogmuo su laikmačiu, jis sukėlė sprogimą ir gaisrą.

Prokuroras teigimu, nusikaltimas įvertintas kaip teroristinė veikla, sukėlusi sunkias pasekmes – padariusi didelės žalos parduotuvei ir kėlusi pavojų žmonėms. Nors gaisras kilo naktį, apie 4 val., tuo metu parduotuvėje buvo apie dešimt žmonių.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad betarpiški nusikaltimo vykdytojai buvo du asmenys iki 20 metų, vienas jų – nepilnametis, kurio byla ir perduota Lietuvos teismui. Antrasis įtariamasis sulaikytas Lenkijoje. Abu nusikaltimo vykdytojai yra Ukrainos piliečiai.

Lietuvos pareigūnai teigia nustatę, kad išpuolį galimai organizavo ir užsakė asmenys, susiję su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

Kaip pranešama, iš Chersono kilęs 17-metis ukrainietis pabėgėlis, gyvenęs Lenkijoje, susiviliojo pažadu, kad už užduotį gaus BMW markės automobilį ir apie 11 tūkst. JAV dolerių (apie 10 tūkst. eurų).

Vaikinas buvo užverbuotas, kaip teigia tyrėjai, pogrindiniame rusiškame tinkle.

Lietuvos generalinė prokuratūra, NYT paklausta, ar rado kokių nors įrodymų, kad nepilnametis ėmėsi šios užduoties iš lojalumo Rusijai, atsakė, kad „nėra duomenų, jog kaltinamasis laikosi prorusiškų pažiūrų“.

Lietuvos tyrėjai mano, kad išpuolyje dalyvavusius asmenis daugiausia motyvavo pinigai, jie galbūt nė „nesuprato galutinio tikslo“ tų asmenų, kurie užsakė padegimą ir vadovavo jų darbui.