Naują gynybos susitarimą partijos žada pasirašyti liepos viduryje, LVŽS nedalyvaus

Dėl įvairių politinių įtampų įstrigusį naują parlamentinių partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo stiprinimo ketinama pasirašyti liepos viduryje.

Po dokumentu nebus šiuo metu didžiausios opozicinės partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) – lyderio Ramūno Karbauskio parašo.

„Jau ataušome, kalbame su partijų vadovais ir atstovais. Mano idėja yra pasirašyti aplink Žalgirio mūšio metines liepos viduryje“, – BNS sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. 

Jis vadovavo iš parlamentinių partijų atstovų sudarytai darbo grupei, rengusiai susitarimą.

L. Kasčiūnas teigė jau kalbėjęs su daugeliu partijų atstovų, ir visi pritaria, kad susitarimą reikia pasirašyti. Politikas teigė atsakymo negavęs tik iš LVŽS.

Šios lyderis R. Karbauskis BNS tvirtino nepasirašysiąs naujo susitarimo, nes nemato prasmės.

„Kaip su jais galima dėl ko nors tartis, pasirašinėti, jei jų žodžiai ir veiksmai skiriasi“, – teigė politikas.

Jis sakė esantis nusivylęs pernai rugsėjį pasirašytu nacionaliniu susitarimu dėl švietimo, nes nėra vykdomas.

Gegužę šios partijos taryba nusprendė, kad susitarime dėl gynybos „valstiečiai“ dalyvaus tik gavę valdančiųjų pažadą kol kas nesvarstyti „visuomenę skaldančių“ iniciatyvų. Tokio pažado jiems gauti nepavyko.

Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas BNS sakė, kad partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė ketina dalyvauti pasirašant susitarimą.

„Ten suderintas reikalas, šį susitarimą reikia pasirašyti“, – teigė jis.

Opozicinės Darbo partijos laikinasis vadovas Viktoras Fiodorovas taip pat patvirtino, jog „darbiečių“ parašas ant dokumento bus.

„Dėl šio susitarimo partijos yra sutarusios, mūsų partijos atstovai, kurie dalyvavo jį rengiant, yra pritarę, mes tik priimsime partijoje sprendimą ir dalyvausime dokumentą pasirašant“, – sakė jis.

Preliminariai naują nacionalinį susitarimą planuojama pasirašyti liepos 15 dieną.

Susitarimo projekte nubrėžtos trys artimiausio laikotarpio kryptis siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakui į hibridines atakas.

Rengiant dokumentą, partijų atstovams nepavyko sutarti dėl siekio įvesti visuotinį šaukimą ir konkretaus gynybos finansavimo procento. Nutarta šiais klausimais apsiriboti abstraktesnėmis nuostatomis.

Vietoj privalomo visuotinio šaukimo dokumente įrašyta, kad „siekiant reikšmingai padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą, priimti sprendimą dėl nuoseklaus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo pagal krašto gynybos poreikius, lygiagrečiai vystant alternatyviosios karo tarnybos sistemą“.

Pagal projektą, susitarime taip pat būtų konstatuota, jog šiemet pasiektas ankstesnis įsipareigojimas gynybai skirti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio sumą, tokius asignavimus bus siekiama išlaikyti, o „tolesnis gynybos finansavimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais“.

Susitarimo projekte dar numatyta įtvirtinti siekį sukurti naują kariuomenės rūšį – kibernetines pajėgas, pasirengti šalyje priimti sąjungininkų diviziją – ne mažiau kaip 20 tūkst. karių, stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, plėtoti nacionalinius oro gynybos pajėgumus, iki kitų metų parengti Valstybės gynimo planą, rengti gyventojus rezistencijai ir ginkluotam pasipriešinimui.

Šis susitarimas turėtų galioti iki 2030 metų.

Lietuvos politikai rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos nutarė Rusijai vasarį pradėjus invaziją į Ukrainą.

2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat numatyta 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.