NATO vadovu paskirto M. Rutte laukia virtinė iššūkių

Kadenciją baigiantis Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte, trečiadienį paskirtas naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi, Vakarų kariniam aljansui pradės vadovauti itin sudėtingu metu.

Beveik pustrečių metų tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje, Jungtinėms Valstijoms ruošiantis prezidento rinkimams ir augant Kinijos galiai pasaulyje, NATO susiduria su dideliais iššūkiais.

Toliau apžvelgiame pagrindinius klausimus, kuriuos teks spręsti M. Rutte, kai jis spalį pradės eiti naująsias pareigas.

D. Trumpo grįžimo rizikos

32 šalių aljansui nerimą kelia JAV eksprezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) tikėtinas sugrįžimas į Baltuosius rūmus po lapkritį įvyksiančių rinkimų.

Buvo pasirodę pranešimų, kad per savo pirmąją kadenciją verslo magnatas svarstė nutraukti Jungtinių Valstijų narystę NATO. Jis taip pat grasino neginti sąjungininkių, kurios skiria nepakankamai lėšų gynybai.

Kadenciją baigiančiam NATO vadovui Jensui Stoltenbergui buvo pavesta išvengti JAV atsitraukimo scenarijaus, kuris sukeltų didelę krizę Aljanso viduje.

Jei D. Trumpas bus išrinktas JAV lyderiu, M. Rutte turės pasitelkti visus diplomatinius įgūdžius, kuriuos įgijo daugiau nei 13 metų vadovaudamas Nyderlandams, kad užkirstų kelią bet kokiam Vašingtono vaidmens susilpnėjimui.

Sąjungininkės Europoje, jau dabar demonstruojančios padidėjusias išlaidas gynybai, sieks išlaikyti D. Trumpo dėmesį.

Ukrainos klausimas

Nors su D. Trumpo atėjimu į valdžią JAV siejami niūrūs scenarijai gali ir neišsipildyti, viena neišvengiama realybė bus padėtis mūšio lauke Ukrainoje.

NATO šalys, vadovaujamos Jungtinių Valstijų, nuo 2022 metų vasario, kai prasidėjo Maskvos invazija, suteikė ukrainiečiams 99 proc. užsienio karinės pagalbos, leidžiančios Ukrainos pajėgoms tęsti kovą.

M. Rutte savo ruožtu atliks svarbų vaidmenį telkiant Ukrainos rėmėjus, kad pagalba nesumažėtų.

Vašingtone liepą vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Aljansas ketina imtis didesnio vaidmens koordinuojant ginklų tiekimą ir nori, kad šalys prisiimtų ilgalaikį įsipareigojimą.

Tuo pat metu Kyjivas taip pat siekia narystės Vakarų aljanse.

Jungtinės Valstijos ir Vokietija stabdo bet kokią konkrečią pažangą šioje srityje, tačiau panašu, kad artimiausiais metais spaudimas didės.

Svarbus uždavinys bus suderinti Ukrainos lūkesčius ir pagrindinių sąjungininkių neryžtingumą.

Pasirengimas konfrontacijai su Rusija

Nepriklausomai nuo to, kaip baigsis karas Ukrainoje, kai kurios NATO sąjungininkės teigia, kad Rusija joms gali kelti grėsmę dar ne vieną dešimtmetį.

Praėjusiais metais Aljansas pasirašė išsamiausius nuo Šaltojo karo pabaigos gynybos planus, kuriais siekiama sustabdyti bet kokį galimą Maskvos puolimą.

Nors pareigūnai tvirtina, kad bendromis jėgomis NATO šiuo metu galėtų įveikti dėl karo Ukrainoje susilpnėjusią Rusijos kariuomenę, Kremlius jau siekia atkurti savo pajėgas.

Pagrindinė M. Rutte užduotis bus užtikrinti, kad NATO būtų pasirengusi, ir kartu neleisti, kad įtampa peraugtų į galimą branduolinį konfliktą su Rusija.

Kai kurių sąjungininkų vertinimu, Rusija gali ruoštis karui su Aljansu per ateinančius dešimt metų.

Dėl to šio karinio bloko šalims reikia kuo skubiau užpildyti ginkluotės ir karių, reikalingų naujiems planams įgyvendinti, spragas.

Sąrašo viršuje – oro gynyba, ilgesnio nuotolio raketos ir pakankamos pagrindinių karo reikmių, pavyzdžiui, artilerijos sviedinių, atsargos.

Kaip parodė karas Ukrainoje, po dešimtmečius trukusio nepakankamo investavimo Vakarų bendrovės buvo prastai pasirengusios patenkinti plataus masto karo poreikius.

Šalys pradėjo didinti ginklų gamybą, tačiau M. Rutte turės toliau daryti spaudimą, kad pramonė būtų tinkamai pasirengusi, o sąjungininkai ir toliau pirktų tai, ko reikia.

Didesnės išlaidos

Minėtiesiems tikslams pasiekti prireiks daug lėšų.

Praėjus dešimtmečiui po to, kai NATO pateikė rekomendaciją sąjungininkėms gynybai išleisti ne mažiau 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), šį slenkstį šiemet pasiekė tik 23 sąjungininkės.

Naujasis NATO vadovas turės skatinti atsiliekančiąsias šalis pasiekti 2 proc. BVP tikslą, o jį jau pasiekusias – nesumažinti apsukų.

Jau dabar pasigirsta raginimų, kad Aljanso narės imtųsi dar daugiau veiksmų ir gerokai padidintų savo išlaidas, viršydamos 2 proc. ribą.

Taupumu pagarsėjusiam M. Rutte, kuris tik per paskutinius savo kadencijos metus pasiekė, kad Nyderlandai pasiektų šį slenkstį, tai gali būti sunkiai įgyvendinama.

Kinijos grėsmė

Be kita ko, NATO akys vis dažniau krypsta į kitą galingą varžovę – Kiniją.

Nors Aljanso steigimo sutartimi jis yra susietas su euroatlantine erdve, Vašingtonas vis dažniau ragina sąjungininkus daugiau dėmesio skirti Pekino keliamai rizikai.

Auganti Kinijos partnerystė su Rusija padidino grėsmę daugelio Europos sąjungininkių akyse ir paskatino NATO stiprinti ryšius su tokiomis valstybėmis kaip Japonija, Pietų Korėja ir Australija.

Tačiau kai kurie, ypač Prancūzija, vis dar siekia, kad NATO dėmesys nenukryptų nuo pagrindinio šios organizacijos orientyro, todėl naujasis vadovas turės kruopščiai balansuoti.