NATO vadovas ragina 400 proc. padidinti Aljanso oro gynybos pajėgumus

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pirmadienį paragino atlikti „kvantinį šuolį“ gynybos pajėgumų klausimu, įskaitant „400 proc. didesnę“ oro ir priešraketinę gynybą, kad būtų galima apsaugoti Aljansą nuo Rusijos.

Jo komentarai pasigirdo tuo metu, kai jis siekia, kad NATO narės įsipareigotų padidinti išlaidas gynybai vėliau šį mėnesį vyksiančiame svarbiame Vakarų karinio aljanso viršūnių susitikime.

„Ukrainoje matome, kaip Rusija vykdo terorą iš viršaus, todėl stiprinsime skydą, kuris saugo mūsų dangų“, – sakydamas kalbą Londone įsikūrusiame analitiniame centre „Chatham House“ tvirtino NATO vadovas.

Siekiant išlaikyti patikimą atgrasymą ir gynybą, NATO reikia „400 proc. padidinti oro ir priešraketinę gynybą“, pridūrė buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas. „Faktas tas, kad mums reikia kvantinio šuolio mūsų kolektyvinėje gynyboje“, – nurodė jis.

M. Rutte ragina NATO nares įsipareigoti iki 2032 m. tiesioginėms karinėms išlaidoms skirti 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir papildomus 1,5 proc. platesnėms su saugumu susijusioms išlaidoms.

Šis pasiūlymas yra kompromisinis susitarimas, skirtas patenkinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris pareikalavo, kad kiekviena sąjungininkė gynybai skirtų 5 proc. BVP. Dabartinis įsipareigojimas sudaro 2 proc.

M. Rutte sakė, kad „tikisi“, jog lyderiai pritars šiam pasiūlymui birželio 24-25 d. Hagoje vyksiančiame 32 Aljanso šalių viršūnių susitikime. „Tai bus visos NATO įsipareigojimas ir lemiama akimirka Aljansui“, – savo kalboje dėstė jis.

Rusija pasmerkė M. Rutte komentarus dar prieš jam lipant į sceną, pavadindama NATO „agresijos instrumentu“. NATO „parodo save kaip agresijos ir konfrontacijos instrumentą“, žurnalistams Maskvoje tvirtino Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

M. Rutte kalba nuskambėjo po to, kai jis pirmadienį susitiko su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu. Tai buvo antrosios jų derybos Dauningo gatvėje nuo tada, kai Leiboristų partijos lyderis atėjo į valdžią 2024 m. liepos mėnesį.

K. Starmerio vyriausybė šiais metais įsipareigojo iki 2027-ųjų padidinti išlaidas gynybai iki 2,5 proc. BVP, tačiau nenustatė tikslaus tolesnių didinimų grafiko.

Pirmadienį Kanados ministras pirmininkas Markas Carney‘is paskelbė, kad Kanada šįmet pasieks 2 proc. slenkstį.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas praėjusią savaitę pareiškė, kad sąjungininkės beveik susitarė dėl 5 proc. tikslo.

„Teisingesnis, letališkesnis Aljansas“

NATO narės stengiasi stiprinti savo gynybos pajėgumus nuo tada, kai 2022 m. vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą. Daugiau skubos suteikė D. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus sausio mėnesį ir abejonės dėl jo įsipareigojimo Europos saugumui.

„Pavojus neišnyks net ir pasibaigus karui Ukrainoje“, – „Chatham House“ sakė M. Rutte. 

„Turime turėti daugiau pajėgų ir pajėgumų, kad galėtume visapusiškai įgyvendinti savo gynybos planus“, – pridūrė jis.

Jis nurodė, kad Rusija šiuo metu per tris mėnesius pagamina tiek pat amunicijos, kiek „visa NATO pagamina per metus“. „Mūsų kariuomenėms taip pat reikia tūkstančių papildomų šarvuočių ir tankų, milijonų papildomų artilerijos sviedinių“, – pažymėjo M. Rutte.

Praėjusią savaitę JK paskelbė apie planus pastatyti iki 12 branduolinių atakos povandeninių laivų ir šešias amunicijos gamyklas, kad apginkluotų šalį reaguojant į, pasak jos, Rusijos keliamas grėsmes.

M. Rutte kartu įspėjo, kad Kinija „labai sparčiai modernizuoja ir plečia savo kariuomenę“.

„NATO turi tapti stipresniu, teisingesniu ir letališkesniu Aljansu“, – pridūrė jis.

Be to, jis perspėjo, kad jei šalys negali įsipareigoti išlaidoms gynybai skirti 5 proc., „jūs vis tiek galite turėti Nacionalinę sveikatos tarnybą arba sveikatos sistemas kitose šalyse, pensijų sistemą ir kt., bet geriau išmokite kalbėti rusiškai. Toks yra padarinys“.