REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Kovo 21 d. 21:13

NATO vadovas įspėja, kad sąjungininkės turi didinti išlaidas gynybai

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: BNS


262350

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį perspėjo, kad sąjungininkės nepakankamai sparčiai didina gynybos išlaidas, sumažėjus šalių, kurios pasiekė pagrindinį išlaidų tikslą, skaičiui.

2014 metais Maskvai užgrobus Krymo pusiasalį, 30 NATO narių įsipareigojo iki 2024 metų pabandyti padidinti savo išlaidas iki dviejų procentų bendrojo vidaus produkto (BVP).

Metinėje Aljanso ataskaitoje, paskelbtoje antradienį, teigiama, kad 2022 metais šį lygį pasiekė tik septynios šalys – Graikija, Jungtinės Valstijos, Lietuva, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Estija ir Latvija.

Šis skaičius sumažėjo nuo aštuonių Aljanso narių 2021 metais ir 11 narių 2020 metais.

„Po Rusijos invazijos daugybė sąjungininkių paskelbė gerokai padidinusios išlaidas gynybai“, – spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas.

„Dabar šie pažadai privalo virsti realiais pinigais, sutartimis ir konkrečia įranga, nes išlaidos gynybai yra visko, ką darome, pagrindas“, – pridūrė jis.

Jis teigė, kad įsipareigojimą vykdančių šalių skaičius sumažėjo dėl to, kad kai kurių sąjungininkių ekonomikos rezultatai buvo geresni, nei tikėtasi, todėl jų gynybos biudžetai atrodė proporcingai mažesni.

Jungtinės Valstijos skiria daugiausiai karinių išlaidų – 2022 metais jos sudarė apie 70 proc. daugiau nei 1 trilijoną JAV dolerių (apie 929 mlrd. eurų) siekiančių Aljanso išlaidų gynybai.

Vašingtonas jau daugelį metų spaudžia savo sąjungininkes Europoje skirti daugiau pinigų savo kariuomenėms, todėl visame Aljanse išlaidos padidėjo.

Bendros Europos narių ir Kanados išlaidos 2022 metais padidėjo 2,2 proc., o per pastaruosius aštuonerius metus padidėjo 350 mlrd. dolerių (apie 327 mlrd. eurų).

„Nuo 2014 metų sąjungininkės padidino gynybos išlaidas ir judame teisinga kryptimi. Tačiau judame ne taip greitai, kaip reikalauja pavojingas pasaulis, kuriame gyvename“, – sakė J. Stoltenbergas.

„Nors džiaugiuosi padaryta pažanga, akivaizdu, kad turime padaryti daugiau ir greičiau“, – pridūrė jis.

Dėl prieš metus prasidėjusios Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą daugybė Europos sąjungininkių įsipareigojo skirti daugiau milijardų savo ginkluotosioms pajėgoms.

Liepą Vilniuje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime NATO ketina nustatyti naują išlaidų tikslą, o dauguma sąjungininkių sutinka, kad du procentai turėtų tapti nacionalinių išlaidų apatine, o ne viršutine riba.

Tačiau kai kurios valstybės, kurios stengiasi pasiekti šį lygį, nenori, kad tikslas būtų pernelyg ambicingas, o įsipareigojimai – pernelyg konkretūs.

„Šiame naujame ir labiau kovojančiame pasaulyje savo saugumo negalime laikyti savaime suprantamu dalyku, – sakė J. Stoltenbergas. – Mūsų saugumas yra mūsų klestėjimo ir gyvenimo būdo pagrindas.“

NATO diplomatų teigimu, buvo tikimasi, kad ginčai dėl naujojo įsipareigojimo investuoti į gynybą, dėl kurio turi sutarti visos sąjungininkės, tęsis iki pat viršūnių susitikimo liepos viduryje.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA