NATO susitarė dėl didžiausios ginklavimosi programos per dešimtis metų (papildyta)

NATO šalys susitarė dėl didžiausios persiginklavimo programos nuo Šaltojo karo laikų, naujienų agentūrai „dpa“ ketvirtadienį pranešė su derybomis susipažinę šaltiniai.

Programoje numatyta ateinančiais metais smarkiai didinti atgrasymo ir gynybos pajėgumus, Rusijai toliau keliant didelę grėsmę Vakarų kariniam aljansui.

NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte teigimu, pagrindinės prioritetinės sritys yra ilgojo nuotolio ginklų sistemos, oro gynyba ir mobiliosios sausumos pajėgos.

Persiginklavimo programoje nustatyti konkretūs skirtingų karinių pajėgumų tikslai. Atskiroms NATO šalims yra aiškiai nurodoma, koks artimiausioje ateityje turėtų būti jų indėlis į jungtinį atgrasymą ir gynybą.

Būtinieji pajėgumai buvo nustatyti pagal naujuosius gynybos planus, kuriuos rengiant buvo atsižvelgiama į žvalgybos tarnybų vertinimą, kad, nepaisant besitęsiančio Maskvos karo Ukrainoje, Rusija jau po kelerių metų galėtų būti pasirengusi užpulti vieną iš NATO sąjungininkių.

Konkretūs nauji planavimo uždaviniai yra laikomi visiškoje paslaptyje, kad NATO Rusijai būtų kuo mažiau nuspėjama.

Nauji NATO pajėgumų tikslai – tikras iššūkis

Pagal naujuosius planus, esami kariniai tikslai turės būti didinami maždaug 30 proc., naujienų agentūrai „dpa“ pasakojo šaltiniai.

Šie naujieji tikslai yra laikomi itin dideliu iššūkiu, nes dabartiniai tikslai toli gražu nėra įvykdyti – aukštesniojo rango karinių pajėgų atstovai pastaruoju metu yra minėję, kad esama spraga siekia 30 proc.

Pavyzdžiui, Vokietijos kariuomenei (Bundesverui) reikia iki 60 000 naujų aktyvių karių, ketvirtadienį pasakė šalies gynybos ministras Borisas Pistoriusas.

Pastaraisiais metais Vokietijai sunkiai sekasi didinti savo karinius pajėgumus. Anot Gynybos ministerijos, 2024 m. gale šalis turėjo 181 150 karių ir nustatytų naujokų šaukimo tikslų nebuvo pasiekusi.

Didesnės išlaidos gynybai

Ketvirtadienį atvykęs į gynybos ministrų susitikimą M. Rutte pabrėžė, kad tikslai, susiję su pajėgumų didinimu, turi būti derinami su didesnėmis gynybai skirtomis išlaidomis.

„Mes jau dabar žinome, kad turime išleisti daug, daug daugiau, jei norime pasiekti visus šiuos tikslus“, – kalbėdamas su JAV gynybos sekretoriumi Pete‘u Hegsethu surengtoje spaudos konferencijoje sakė M. Rutte.

Tikimasi, kad šį mėnesį įvyksiančiame NATO viršūnių susitikime vadovai turėtų susitarti dėl naujo karinių išlaidų normatyvo, mat JAV prezidentas Donaldas Trumpas reikalauja, kad sąjungininkės gynybai skirtų 5 proc. savo ekonomikos išdirbio.

Šiuo metu NATO narės gynybai privalo skirti mažiausiai 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Suprantant grėsmės pobūdį, kiekvienos šalies indėlis turėtų būti 5 proc.“, – teigė P. Hegsethas.

„Visa ko pagrindas turi būti esamos pajėgos. Būtent karinė jėga atlieka atgrasomąjį vaidmenį ir negalima pasikliauti vien JAV pajėgumais“, – pridūrė jis.

M. Rutte neseniai pasiūlė kompromisinę formulę, pagal kurią išlaidos gynybai būtų didinamos iki 3,5 proc., o likusius 1,5 proc. sudarytų išlaidos infrastruktūrai. Jo manymu, NATO narės tam pritartų.

Būtina suderinti ir naujų išlaidų tikslų įvykdymo terminus – šiuo metu kalbama apie 2032 arba 2035 metus.

Vokietijoje išlaidos gynybai penkerių–septynerių metų laikotarpiu turėtų kasmet padidėti po 0,2 proc. BVP.

Turint omenyje, kad pernai gynybai buvo skirta 2,1 proc. BVP, 3,5 proc. BVP dalį galima būtų pasiekti iki 2032 m.

Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo teigimu, šiuo metu kiekvienas papildomas procentinis punktas reikštų, kad gynybai skirtų išlaidų suma padidėtų maždaug 45 mlrd. eurų.