NATO šalys: kuo arčiau Rusijos, tuo daugiau skiria gynybai

Netoli Rusijos sienos esančios NATO šalys gynybai išleidžia gerokai daugiau nei du procentus savo bendrojo vidaus produkto (BVP), toliau esančios valstybės skiria mažiau.

Dvidešimt dvi iš 30 JAV vadovaujamo gynybos Aljanso narių Europoje pernai pasiekė minimalų karinių išlaidų tikslą, bet išlaidos gynybai įvairiose šalyse skiriasi. 

Trečiadienį, NATO gynybos ministrų susitikimo išvakarėse, Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad NATO narės turėtų mokėti už savo gynybą „žymiai daugiau“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas reikalauja padidinti šias išlaidas iki penkių procentų BVP. 

2024 m. pirmavo Lenkija, po Rusijos invazijos į Ukrainą prieš beveik trejus metus smarkiai padidinusi išlaidas gynybai. Šios išlaidos išaugo nuo 1,88 proc. BVP 2014 m. iki 2,23 proc. 2022 m., 3,26 proc. 2023 m. ir 4,12 proc. pernai. 

Be Lenkijos, kurios sostinė Varšuva yra maždaug už 1150 kilometrų nuo Maskvos, į daugiausiai gynybai skiriančių šalių penketuką patenka kitos keturios šalys, kurių sostinės yra mažiau nei už 1000 kilometrų nuo Kremliaus.

Estija skyrė gynybai 3,43 proc., Latvija - 3,15 proc., Lietuva - 2,85 proc., Suomija - 2,41 proc. BVP. Visos šios šalys turi sieną su Rusija. 

Mažiausiai gynybai išleidžiančios valstybės yra kitame žemyno gale. Ispanija pernai skyrė gynybai vos 1,28 proc. BVP, jos sostinė Madridas yra už 3450 kilometrų nuo Maskvos. 

NATO duomenimis, šalys, esančios maždaug už 1000 kilometrų nuo Maskvos, vidutiniškai išleidžia gynybai 0,6 proc. daugiau. Iš viso 32 NATO narės savo gynybai skyrė 1474 mlrd. JAV dolerių. Europos šalių indėlis siekia 476 mlrd., JAV skiria daugiau nei dvigubai – 968 mlrd. dolerių. 

Neatsižvelgiant į infliaciją, kolektyvinės gynybos biudžetas nuo 2014 m. Aljanse išaugo 30 proc., Europos žemyne ​​– 67 procentais. 

Išlaidos turi būti didesnės 

Būtent 2014 m., kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymo pusiasalį, NATO šalys įsipareigojo padidinti išlaidas gynybai bent iki dviejų procentų BVP. 

2024 m. tai įgyvendino 23 iš 32 narių - 22 NATO narės Europoje ir JAV. 2014 m. tik trys šalys laikėsi šio tikslo, iki 2022 m. jį pasiekė mažiau nei 10 valstybių. 

Kelios šalys ragina padidinti tikslą. D. Trumpas kaltina Aljanso nares, kad jos daro nepakankamai savo pačių saugumui garantuoti, reikalauja, kad padidintų išlaidas gynybai iki penkių procentų. 

NATO vadovas M. Rutte trečiadienį sakė, kad tikslas veikiausiai turėtų būti daugiau nei trys procentai. 

Sausio pabaigoje Prancūzijos ir Vokietijos gynybos ministrai sutiko, kad gynybos tikslams nepakanka skirti dviejų procentų BVP. Šios dvi šalys savo gynybai skiria atitinkamai 97,7 mlrd. ir 64,3 mlrd. JAV dolerių.

Lietuva kelia Aljansui trijų procentų tikslą. Jos prezidentas sausį pareiškė, kad 2026–2030 m. šalis skirs savo gynybos poreikiams finansuoti nuo penkių iki šešių proc. BVP.