NATO oro policijos misiją perimantys Vengrijos kariai patruliuos su mažiau naikintuvų

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose liepos 29 d. įvyko NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Atvykę Vengrijos karinių oro pajėgų kariai perėmė vadovavimą misijai iš Ispanijos karinių oro pajėgų karių. Iki šiol Lietuvoje misiją stiprinusios Čekijos karinės oro pajėgos lieka tęsti ją dar dviem mėnesiams.

Patruliuos mažiau naikintuvų

Ši NATO oro policijos misija – jau 60-oji. Jai vadovausiantys Vengrijos karinių oro pajėgų kariai atvyko su keturiais naikintuvais „JAS 39 GRIPEN“. Vengrai oro policijos misijoje Baltijos valstybėse dalyvaus trečią kartą, Baltijos šalių oro erdvę jie saugojo ir 2015 bei 2019 metais.

Misiją baigiantys Ispanijos kariai oro erdvės apsaugą vykdė su aštuoniais naikintuvais F-18. Misijoje dalyvavo apie 200 karių.

Vengrams perimant oro policijos misiją, Lietuvoje mažėja naikintuvų. Krašto apsaugos viceministras Vilius Sameška teigia – „reikia neabejoti, kad naikintuvai Lietuvoje pajėgs užtikrinti saugumą. Viso NATO regiono koordinacija vyksta bendra, todėl aš net neabejoju, kad naikintuvų bus tiek, kiek reikės ir tada, kada jų reikės“.  

Misiją sustiprinę ir dar du mėnesius stiprinsiantys Čekijos karinių oro pajėgų kariai oro erdvę saugo su penkiais naikintuvais „JAS 39 Gripen“. Iš viso misiją sustiprina apie 130 čekų karių. 

Rusijos agresija jaučiama ir Lietuvos oro erdvėje

Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai ne tik kyla atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusius Rusijos karinius orlaivius, bet ir patruliuoja palei Baltijos šalių oro erdvės sieną su Rusija ir Baltarusija.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako – „Oro erdvėje pažeidimai fiksuojami dažnai, Rusijos pilotai nepaiso nustatytų tarptautinių normų ir jas pažeidinėja. Retai būna diena, kai mūsų naikintuvams reikia pakilti tik vieną kartą, dažniausiai tai vyksta bent kelis kartus per dieną“.

NATO sąjungininkai visada pasiruošę padėti

NATO sąjungininkai išlieka budrūs ir pasirengę reaguoti į bet kokią grėsmę – šiuo metu Aljansas turi 130 karinių orlaivių nuolatinėje parengtyje, o vienu metu ore būna pakelta apie 30 sąjungininkų karinių orlaivių.

„Pasibaigus karui Ukrainoje, ilgalaikė grėsmė iš Rusijos ir toliau liks, ji gali būti net stipresnė. Dabar turime intensyviai ruoštis tam, kas bus ateityje. Įsigyjama nauja ginkluotė, treniruojami kariai, skiriamas dėmesys kolektyvinei gynybai. Reikia neužmiršti, kad mes esame NATO kariai, mes esame kartu su sąjungininkais ir tai nėra tušti žodžiai“, – sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Artimiausius keturis mėnesius NATO oro policijai vadovausianti Vengrija yra sąjungininkė, su kuria Lietuva vysto dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje nuo 1997 metų. Vengrija nuolat prisideda prie Lietuvos ir Baltijos regiono saugumo stiprinimo siųsdama dalyvauti savo karius pratybose Lietuvoje. Taip pat Vengrija prisideda prie NATO pajėgų integravimo vieneto Vilniuje veiklos.