NATO ir ES planuoja glaudesnę partnerystę Rusijos keliamos grėsmės akivaizdoje

Po to, kai Rusijos invazija į Ukrainą sugriovė Europos saugumo tvarką, NATO ir Europos Sąjunga siekia stiprinti bendradarbiavimą, sakoma bendroje deklaracijoje, su kuria pirmadienį susipažino naujienų agentūra AFP.

Abi Briuselyje įsikūrusios organizacijos jau ne vienerius metus siekia pagerinti koordinavimą, nors kai kurie sluoksniai baiminasi, kad pastangos sustiprinti ES vaidmenį gynybos srityje gali pakenkti JAV vadovaujamam aljansui.

Maskvos karas prieš Ukrainą paskatino raginimus geriau panaudoti bendrą Europos ekonominę ir JAV karinę galią, kad būtų geriau apsaugotas milijardas valstybėse narėse gyvenančių piliečių.

„Tai svarbus momentas euroatlantiniam saugumui ir stabilumui, labiau nei bet kada anksčiau parodantis transatlantinio ryšio svarbą ir reikalaujantis glaudesnio ES ir NATO bendradarbiavimo“, – sakoma pareiškime, kurį antradienį paskelbs aukščiausi abiejų aljansų pareigūnai.

„Kadangi saugumo grėsmės ir iššūkiai, su kuriais susiduriame, tampa vis didesni ir sudėtingesni, savo partnerystę perkelsime į kitą lygmenį“, – priduriama jame.

Deklaracijoje nurodoma, kad svarbios sritys, kuriose reikia glaudžiau bendradarbiauti, yra „didėjanti geostrateginė konkurencija“, ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga ir grėsmių, kylančių dėl naujų technologijų ir kosmoso, šalinimas.

21 iš 27 ES valstybių narių jau yra NATO narės, o Švedija ir Suomija šiuo metu siekia prisijungti prie Aljanso.

Pareiškime teigiama, kad institucijos „atlieka viena kitą papildančius, nuoseklius ir vienas kitą stiprinančius vaidmenis remiant tarptautinę taiką“ ir įsipareigojo „toliau telkti“ savo politinę, ekonominę ir karinę jėgą.

Jį pasirašys NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Prancūzijos vadovaujamos pastangos didinti ES vaidmenį gynybos srityje sukėlė nerimą Rytų Europos valstybėms, kurios Vašingtoną laiko savo saugumo ramsčiu.

Nuo Maskvos invazijos pradžios vasarį Vašingtonas padidino savo karių skaičių Europoje iki daugiau nei 100 tūkstančių, NATO vykdant didžiausią savo gynybos pertvarką nuo Šaltojo karo pabaigos.

Bendroje deklaracijoje – pirmoje nuo 2018 metų – aiškiai nurodoma, kad Aljansas „išlieka kolektyvinės gynybos pagrindu“ savo narėms ir platesnei euroatlantinei erdvei.

Tačiau joje taip pat teigiama, kad „pripažįstame stipresnės ir pajėgesnės Europos gynybos, kuri teigiamai prisideda prie pasaulinio ir transatlantinio saugumo, papildo NATO ir sąveikauja su ja, vertę“.

JAV jau seniai ragina savo sąjungininkes Europoje skirti daugiau lėšų kariuomenei, kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis ir stiprinti infrastruktūrą visame žemyne, kurios reikia norint greitai perkelti pajėgas.

Vašingtonas taip pat spaudžia Europą užimti griežtesnę poziciją dėl augančios Kinijos galios keliamos grėsmės.

„Didėjantis Kinijos agresyvumas ir jos vykdoma politika kelia iššūkių, kuriuos turime spręsti“, – sakoma bendroje deklaracijoje.