„Narvesen“ kioskų reklamoje įžvelgė rasinę diskriminaciją skleidžiančią žinutę

Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC) pasmerkė „Narvesen“ greito apsipirkimo paviljono reklamą.

Sostinės CUP įsikūrusio „Narvesen“ paviljono reklamos iliustracijoje personifikuotas pieno pakelis klausia kavos puodelio: „Kaip pavadinsime dukrą?“ Tuomet puodelis atsako: „MuLatte.“

Kai kuriose pasaulio valstybėse, pavyzdžiui, JAV, mulatų terminas nėra priimtinas ir gali sukelti priešišką reakciją, nes senovėje jis buvo pradėtas naudoti baltųjų europiečių, kai šie buvo kolonizavę Afrikos valstybes ir į nelaisvę imdavo vergus.

Tiesa, Ispanijoje ir dalyje Lotynų Amerikos šalių šis terminas neturi tokios neigiamos potekstės, bet vis dažniau pasaulyje yra vengiama oficialiai vartoti žodį „mulatas“. Manoma, jog šis žodis yra kilęs iš ispanų (arba portugalų) žodžio, reiškiančio darbinį mulą.

LŽTC savo feisbuko paskyroje į šią reklamą sureagavo, kai viena iš puslapio sekėjų atsiuntė „Narvesen“ reklamos nuotraukas.

„Norvegijos kapitalo įmonė mano, kad sumaišius pieną su kava galima gauti dukrą MuLatte. Smagus žodžių žaismas? Ne, nejautri reklama.

Jei pakalbėsite su vaikais, gimusiais mišriose šeimose, jiems tokie „juokeliai“ juokingi nepasirodys. Vaikai pasakoja apie nuolat patiriamas patyčias dėl savo odos spalvos, kurią bendraamžiai sieja arba su negatyviais dalykais, arba pašiepia tokiais ar panašiais „nekaltais“ juokeliais.

Tiek suaugę, tiek vaikai dažnai nesupranta, kad išvaizda yra mišriose šeimose gimusių vaikų identiteto dalis. Ji dėl ne vieną šimtmetį siekiančių rasistinių tradicijų siejama su buvimu prastesniam, ne tokiam geram kaip baltaodžiai“, – rašoma LŽTC pranešime.

Anot žmogaus teisių specialistų, tokios reklamos ir toliau skatina nejautriai, pašaipiai žvelgti į mišriose šeimose gimusius žmones ir nesuvokti istorinio konteksto.

LŽTC paragino „Narvesen“ prekybos paviljonų tinklą valdančią UAB „Reitan Convenience Lithuania“ atsisakyti šios reklamos.

UAB „Reitan Convenience Lithuania“ atstovė Viktorija Jakučionytė Alfa.lt atsakė, kad į išsakytas LŽTC pastabas bus atsižvelgta ir imtasi permainų.

„Mūsų įmonėje skatinama įvairovė ir lygios galimybės, todėl norime atsiprašyti, jeigu ši reklama sukėlė abejonių. Šia reklama nesiekėme įžeisti ar sumenkinti kurios nors rasės asmenų, prisiimame atsakomybę, kad reklaminis konceptas galėjo būti suprantamas dviprasmiškai.

Jau kurį laiką ši reklama yra nebenaudojama ir keičiama kita įvaizdine reklama, todėl ir minėtame prekybos centre greitu metu šios reklamos nebeliks“, – teigė V. Jakučionytė.

Šį įvykį pakomentavo daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje gyvenanti etiopė Eskedar Maštavičienė.

„Mane tai labai nemaloniai nustebino. Sakyčiau, netgi šokiravo, kad versle gali būti naudojama tokia komunikacija. Keista, kodėl tokį kelią pasirinko didelė tarptautinė įmonė.

Yra sakoma, kad bet kokia reklama yra gera, nes tuomet bet kokiu atveju žmonės apie tai kalbės. Bet toks lygis... Žmonės dėl tokios reklamos gali įsisąmoninti, kad mulatai yra kažkokia atskira kasta.

Galbūt tai buvo sukurta jaunimui pasijuokti, lyg tai būtų juokas, bet tokia didelė įmonė neturėtų leisti vykti tokiems dalykams. Džiaugiuosi, kad yra institucijų, kurios reaguoja. Galbūt tai įvyko dėl neišmanymo, tačiau neturime atmesti galimybės, jog tai galėjo būti ir tyčinis veiksmas“, – teigė E. Maštavičienė.

Alfa.lt