Naftos pigimas degalų kainas Lietuvoje paveiks minimaliai

Pirmadienį „Brent“ rūšies naftos ateities sandoriai atpigo iki 63,10 dolerio už barelį, o WTI naftos ateities sandoriai smuktelėjo iki 59,47 dolerio už barelį. Ekonomistų vertinimu, nors tai turės šiek tiek įtakos degalų kainoms Lietuvoje bei prisidės prie infliacijos mažinimo, šis poveikis bus ribotas.

SEB banko vyriausias ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad nors naftos kaina sudaro tik trečdalį galutinio degalų įkainio, tokio pigimo poveikis bus matomas. Tačiau, eksperto manymu, naftos išgavėjams tokia situacija nepatinka, tad jie imsis veiksmų užtikrinti, kad kaina grįžtų į ankstesnį lygį.   

Tuo metu „Citadele“ banko vyriausiasis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas vertina, kad naftos kainų poveikis degalų įkainiui Lietuvoje bus ribotas dėl akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Taip pat, anot ekonomisto, JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali artimuoju metu nusileisti dėl praėjusią savaitę paskelbtų tarifų švelninimo, dėl ko naftos kainos vėl pradės kilti. 

T. Povilauskas: 10 proc. naftos kainų sumažėjimas neabejotinai veiks degalų kainas 

Anot T. Povilausko, nors žaliavinė nafta degaluose sudaro trečdalį kainos, o vartotojų krepšelyje degalai sudaro vos 6 proc. prekių ir paslaugų, drastiško naftos kritimo poveikis turėtų būti matomas.  

„Aišku, kad žaliavinė naftos dalis galutinėje degalų kainoje sudaro trečdalį. Bet vis tiek 10 proc. ir naftos kainos sumažėjimas veikia degalų kaina“, – teigė T. Povilauskas.  

„Degalai sudaro apie 6 proc. viso vartotojų prekių ir paslaugų krepšelio, bet, jei nafta laikysis tokiame lygyje, tai švelnins infliaciją“, – pridūrė jis. 

Ekonomisto teigimu, jei iki 64 dolerių už barelį siekiančios naftos kainos išsilaikys kurį laiką, to nauda tikrai atsispindės ir vartotojams. Be to, anot jo, jei euras dėl D. Trumpo veiksmų išliks stipresnis už dolerį, tai irgi pagerins degalų įperkamumą Lietuvos vartotojams. 

„Jei tos kainos, kurias turime šiomis dienomis, 63–64 doleriai už barelį, išsilaiko, tai atsispindės degalinių švieslentėse. Aišku, jos jau pamažėjusios ir kovo mėnesį, mes turime tą efektą iš Trumpo politikos. Nes prisiminkime, kad dar metų pradžioje buvo kalbų ir iš esmės euras buvo priartėjęs prie 1,02–1,03 JAV dolerio. Šiandienai siekia 1,1 dolerio už eurą“, – kalbėjo T. Povilauskas.

„Kadangi degalų kainos perskaičiuojamos iš didmeninės kainos, išreikštos doleriais, kuo euras stipresnis, tuo degalų kaina mažesnė“, – sakė jis. 

Tačiau, anot T. Povilausko, naftos kainos kritusios ne tik dėl D. Trumpo veiksmų, bet ir dėl OPEC+ (tarptautinės organizacijos, jungiančios naftą eksportuojančias valstybes) sprendimo padidinti naftos gavybą. Todėl, anot jo, OPEC+ ir JAV politiniai sprendimai gali nulemti, kad kainos atšoks.   

„Praėjusią savaitę „OPEC+“ eilinio susirinkimo metu rinką šokiravo žinia, kad nuo gegužės kartelis naftos gavybą didina ne kaip anksčiau buvo sutarta 0,14 mln., o 0,41 mln. barelių per dieną“, – savo feisbuko paskyroje pirmadienį skelbė T. Povilauskas. 

„Istorija rodo, politiniai sprendimai gali nuvesti kainą giliai žemyn. Bet OPEC+ ir JAV naftos gavėjų interesai irgi aiškūs – per pigi nafta nėra tai, ko jie nori. Be to, JAV sankcijos Venesuelai ir Iranui bei JAV galimi smūgiai Iranui irgi negali būti nuvertinami ir gali padėti naftos kainai atšokti“, – komentavo jis. 

A. Izgorodinas: galutinės degalų kainos stipriai nenukris

Tuo metu, A. Izgorodino vertinimu, kadangi Lietuvoje didelę dalį degalų kainos sudaro įvairūs mokesčiai, tarp jų kuro akcizai ir PVM, naftos įkainių pokyčių poveikis – ribotas. Jis priminė, kad COVID-19 pandemijos metu, naftos vertei smarkiai nukritus, degalų kainos nebuvo artimos nuliui.

„Galutinės degalų kainos nenukris taip stipriai. Nes Lietuvoje didelę dalį degalų kainų sudaro įvairūs mokesčiai, tai PVM ir akcizas. Mes Covid-19 pandemijos metu matėme, kad nors nafta nukrito beveik iki 0, degalų kainos tikrai nebuvo tokios žemos“, – teigė A. Izgorodinas. 

Ekonomisto vertinimu, naftos kainų kritimas artėja prie pabaigos. Tačiau, anot jo, JAV ir kitoms valstybėms susiderėjus dėl mažesnių tarifų, rinka stabilizuosis, o naftos kainos kils aukštyn. 

„Tai dar nėra kainų kritimo pabaiga. Bet manau, kad esame pakankamai arti. Mano nuomonė yra tai, kad rinkos dažnu atveju juda prieš traukinį ir pernelyg negatyviai ar pozityviai reaguoja į pokyčius. Tai rinkų kritimo pagreitis yra toks pats, kaip pandemijos pradžioje. Tai panika didelė. Ir reikia turėti omenyje, kad JAV akcijos nuo piko krito ketvirtadaliu. Klausimas dabar yra, kiek dar akcijų ir energetikos kainos kristi“, – tikino ekspertas.

„Bet kuo toliau, tuo labiau matysime žinutes, kad JAV ir partneriai ruošiasi deryboms. Todėl netrukus rinkų panika pasibaigs, prasidės derybos, o to rezultatas bus sumažint tarifai“, – aiškino jis. 

A. Izgorodinas pridūrė, kad dabartiniai D. Trumpo įvesti tarifai – tai tik derybų įrankis, kurie bus sumažinti. 

„Jie išliks didesni, nei anksčiau, bet manau, kad dabartiniai dideli tarifai – Trumpo derybų taktikos įrankis. Ir jei tokio dydžio tarifai bus panaikinti, tai matysime kainų atšokimą į viršų“, – tikino A. Izgorodinas. 

Pirmadienį naftos kainos pasiekė 4 metų minimumą 

Kaip jau skelbė ELTA, pirmadienį naftos kainos pasiekė ketverių metų minimumą.

Europoje „Brent“ rūšies naftos ateities sandoriai atpigo 3,8 proc. iki 63,10 dolerio už barelį, o WTI naftos ateities sandoriai smuktelėjo 4,1 proc. iki 59,47 dolerio.

Abu kontraktai praėjusią savaitę smuko daugiau kaip 10 proc. ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2021 m. balandžio mėnesio. Tai įvyko po to, kai Kinija – didžiausia pasaulyje naftos importuotoja – pranešė nuo šių metų balandžio 10 d. pradėsianti taikyti 34 proc. tarifus visam JAV importui.

Europos Sąjunga šią savaitę turėtų pasekti kinų pavyzdžiu.

Naftos nuotaikas taip pat paveikė tai, kad OPEC+ paspartino naftos gavybą, o Saudo Arabija agresyviausiai per daugiau nei dvejus metus numušė savo etaloninės naftos kainą.