Nacionalinis susivienijimas kreipėsi į politikus ir Ukmergės savivaldą: ragina nenukelti paminklo partizanui J. Krikštaponiui

Nacionalinio susivienijimo valdyba kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybę bei Lietuvos politikus, ragindami susilaikyti nuo bandymų pašalinti partizano Juozo Krikštaponio paminklą Ukmergėje.

Taip politinės jėgos valdyba reagavo į Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky raginimus pastarąjį paminklą nukelti.

„Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky nenuilstamai toliau kovoja su Lietuvos laisvės kovų didvyriais bei jų atminimu, mėgindama visais įmanomais būdais supriešinti lietuvius su Lietuvos žydų bendruomene“, – rašoma partijos išplatintame rašte.

„Dabar F. Kukliansky jau ragina Ukmergės miesto valdžią pašalinti partizanų apygardos „Vytis“ vadui Juozui Krikštaponiui pastatytą paminklą Ukmergėje. Priežastis (...) – neva J. Krikštaponis prisidėjęs prie tūkstančių žydų nužudymo, nors jokių įrodymų šiems kaltinimams pagrįsti nepateikta“, – aiškina Nacionalinis susivienijimas.

Pasak partijos, F. Kukliansky jau anksčiau viešai smerkė Jono Noreikos, Kazio Škirpos bei Juozo Lukšos-Daumanto įamžinimą dėl šių veiksmų prieš žydų bendruomenę. J. Krikštaponio atveju, pažymi Nacionalinis susivienijimas, tokios išvados daromos remiantis „abejotina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) pažyma apie šio partizano biografiją ir veiklą“.

„Nacionalinis suvienijimas pabrėžia, kad SSRS okupacijos jungą nusimetusi Lietuvos valstybė pastatė Ukmergėje paminklą Juozui Krikštaponiui kaip laisvės gynėjui. 1997 m. pripažino jam garbingą kario-savanorio vardą. 2002 m. Prezidentas V. Adamkus suteikė po mirties pulkininko laipsnį. Šios Krikštaponio veiklos niekas negali paneigti ar ją atšaukti, nes Tėvynės gynimas yra pilietinė pareiga ir bendražmogiška vertybė“, – nurodo politinė partija.

Be to, akcentuojama, kad dėl partizanui metamų kaltinimų 2015 m. Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydama, kad tam nėra teisinio pagrindo. Pasak prokuratūros, teisės aktai nenumato galimybės LGGRTC kreiptis į prokurorus, prašant „atlikti tyrimą dėl nusikalstamų veikų padarymo fakto nustatymo ir patvirtinimo“. Be to, nurodoma, kad negalima tirti J. Krikštaponį ir dėl karo nusikaltimų ar nusikaltimų žmoniškumui, mat, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas mirusiajam.

„Nacionalinis susivienijimas ne kartą yra pabrėžęs, kad Holokausto nusikaltimams, kaip ir visiems nusikaltimams prieš žmoniškumą, nėra ir negali būti jokios senaties. Tikri nusikaltėliai, kompetentingam teismui įrodžius jų kaltę, privalo būti įvardyti ir principingai pasmerkti“, – savo poziciją argumentavo politinės jėgos atstovai.

„Kol nėra J. Krikštaponio atžvilgiu įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, tol teisinėje valstybėje nėra oficialaus minėto asmens kaltės pripažinimo, o viešas jo vadinimas „žudiku“ savaime yra neteisėtas“, – tvirtina Nacionalinis susivienijimas.
Todėl Nacionalinis susivienijimas mano, kad nukėlus partizano paminklą, menkų Lietuvos suverenumas, mat, pasak partijos, būtų paklūsta vieno asmens diktatui.

„Jeigu Lietuva paklustų F. Kukliansky diktatui ir nukeltų minėtą paminklą, tuo ji pripažintų, kad nėra suvereni valstybė. Negali būti laikoma suverenia valstybė, kuri bet kam pareikalavus lengvai atsisako savo svarbių vertybių ar net išduoda savo didvyrius, paaukojusius gyvybes už Lietuvos laisvę”, – nurodo partijos valdyba.

ELTA primena, kad birželio pradžioje Ukmergėje apsilankiusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė paragino vietos valdžią pašalinti J. Krikštaponio paminklą. Pasak F. Kukliansky, garbinti žmogų, atsakingą už tūkstančių žydų nužudymą, yra nemoralu.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC) 2016 m. skelbtoje pažymoje nurodė, kad batalionas, kuriame tarnavo J. Krikštaponis vokiečių okupacinės vadovybės 1941–1943 metais, galėjo būti panaudotas žydų, karo belaisvių, civilių gyventojų persekiojimui ir naikinimui Baltarusijoje.