REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2024 m. Kovo 20 d. 12:06

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas tikina, kad pasirengimas priimti Vokietijos brigadą vyksta sklandžiai

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA


295499

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kačiūnas tikina, kad Vokietijos brigados priėmimui skirtos karinės ir socialinės infrastruktūros rengimo procesas vyksta sklandžiai. Politiko teigimu, pasirengimas vyksta etapiškai, yra aišku, kokių struktūrinių projektų vokiečiams reikia.

„Reikalai atrodo gerai, judame į priekį. Viskas aišku, vyksta etapiškai, bet tikslas, kad 2027 turėtų būti pilna brigada su visišku operaciniu pajėgumu, kovinė brigada su visais įgalintojais, su visomis atsargomis – rimčiausios vokiečių pajėgos“, – žurnalistams po NSGK posėdžio sakė L. Kasčiūnas.

„Nėra jokių problemų dėl patrauklumo. Galima pasakyti, kad dalis jų atvyks jau šiais metais. Gal neįvardinsiu dar datos, bet visa tai bus per šiuos metus“ , – patikino jis, kol kas neatskleisdamas ir atvyksiančių karių skaičiaus.

NSGK pirmininkas pažymi, kad apie 80 proc. vokiečių karių planuojama dislokuoti Vilniaus regione, o 20 proc. – Kauno regione.

Pasak L. Kasčiūno, darbai rengiant vokiečių brigadai priimti skirtus karinės ir civilinės infrastruktūros projektus vyksta sklandžiai.

„Yra aišku, kokių struktūrinių projektų reikia, dėliojama viskas. Braižomi ir A, B, C scenarijai. Turiu omenyje, jeigu kažkas strigtų, tada įjungiama galimybė bent trumpam pasinaudoti mūsų turima infrastruktūra. Paveikslas labai aiškus“, – patikino NSGK pirmininkas.

Jis atkreipia dėmesį, kad kol kas vokiečių vaikams yra planuojama Vilniuje ir Kaune įrengti papildomai po vieną mokyklą bei darželį.

„Jie viską atsivežtų, visą ugdymo procesą jau užsitikrintų, jiems tik reikia vietos“, – sakė politikas.

NSGK pirmininkas teigia, kad kol kas vokiečių karių ir jų šeimų apgyvendinimui planuojama skirti patalpas, kurios yra rinkoje. Visgi, akcentuoja jis, esant poreikiui, būtų statomi ir nauji gyvenamieji pastatai.

Tačiau, pasak jo, pagrindinis iššūkis, ruošiantis Lietuvoje priimti Vokietijos brigadą, yra tai, kad kol kas nėra aišku, kokiam skaičiui asmenų reikia parengti infrastruktūrą.

„Problema, kad dar tiksliai nežinome, kiek, ko vokiečiams reikės – tikslių skaičių. Tai čia dar toks trūkumas, bet tai išsispręs labai greitai“, – teigė L. Kasčiūnas.

V. Benkunskas: savivaldybė yra pasiruošus suteikti bet kokią pagalbą

Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės meras Valdas Benkunskas teigė, kad NSGK posėdžio metu nemažas dėmesys buvo skirtas apsitarti, kaip vyksta pasirengimo darbai dėl vokiečių kariams ir jų šeimoms skirtos civilinės infrastruktūros vystymo.

„Vyksta pasirengimo darbai. Didžioji dalis vokiečių karių ir jų šeimų gyvens Vilniuje arba prie Vilniaus. Tai čia yra iš esmė dvi temos: gyvenamasis būstas ir visa socialinė infrastruktūra, reikalinga aptarnauti tiek pačius kariškius, tiek jų šeimos narius, jeigu jie atvažiuos. Tai tiesiog pasikeitėme informacija“, – Eltai teigė V. Benkunskas.

„Ir kai tik viskas bus sudėliota tiksliai sutartimis ir bus aiškumas, bus galima įjungti parengiamuosius darbus“, – pridūrė jis.

Pasak jo, sprendimų, kur konkrečiai Vilniuje bus apgyvendinti Vokietijos brigados kariai ir jų šeimos, kol kas nėra.

„Pasakėme savo pastebėjimus dėl konkrečių susisiekimo jungčių, kaip patogiau būtų judėti mieste, urios vietos būtų probleminės, į kurias būtų galima orientuotis ir juos apgyvendinti“, – sakė jis.

Meras patikino, kad Vilniaus savivaldybė yra pasiruošusi suteikti bet kokią pagalbą rengiant infrastruktūrą vokiečių kariams.

„Jeigu noras yra jau šiemet turėti pirmuosius kontaktus ir pasirengimo, starto komandas, ta šiemet, matyt, gali prasidėti, bet tikslas yra 2-3 metai, kal jau pilna apimtimi viskas įsivažiuos“, – teigė V. Benkunskas.

ELTA primena, kad 2022 metų vasarą Vokietija įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas O. Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.

Po ilgą laiką trukusių diskusijų, praėjusių metų gruodį šalių gynybos ministrai pasirašė brigados dislokavimo veiksmų planą. Berlynas į Lietuvą atsiųs 122-ąjį šarvuotąjį pėstininkų batalioną, dislokuotą Oberfichtacho mieste pietų Vokietijoje, ir 203-ąjį šarvuotąjį batalioną, dislokuotą Augustdorfe vakarų Vokietijoje.

Iš viso ketinama perkelti apie 5 tūkst. karių ir civilių. Jie bazuosis Rūdninkuose ir Rukloje, dalis jų gyvens ir Kaune bei Vilniuje.

Planuojama, kad pirmasis šarvuotosios brigados padalinys ir organizacinis štabas į Lietuvą atvyks šiemet, o didžioji brigados dalis bus perkelta iki 2026 metų. Pasak Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA