N. Mačiulis: mūsų ekonomika augs greičiausiai Baltijos šalyse (papildyta)

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad išskirtinai teigiamos Lietuvos ekonominės tendencijos tęsis ir šiemet –  BVP augimas paspartės iki 3 proc. ir bus vienas sparčiausių regione. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad, nors pernai buvo nerimauta dėl aukštų palūkanų normų įtakos ekonomikai, šiandien matyti, kad ji kur kas mažesnė. Jau ketvirtadienį palūkanų normos bus mažinamos, o rudenį, tikėtina, jos bus sumažintos iki 1,75 proc., o vėliau – iki 1,5 proc.

Lietuvos ekonomika išliks sparčiausiai auganti tarp Baltijos šalių

„Swedbank“ ekonomistai nekeičia šių metų Lietuvos BVP augimo prognozės ir tikisi 3,0 proc. augimo. Tuo metu Estijai ir Latvijai prognozuojamas kuklesnis, atitinkamai, 1,5 ir 2,2 proc. sieksiantis augimas. Ekonomistų vertinimu, šiemet, kaip ir praėjusiais metais, augimui daugiausiai įtakos turės vidaus paklausa, tačiau atsigaus ir eksportas.

Pernai Lietuvos apdirbamoji gamyba išaugo 4,8 proc., o šis augimas įsibėgėjo praėjusių metų pabaigoje. Ekonomistai prognozuoja, kad pramonės atsigavimas tęsis ir šiemet, o bendras prekių ir paslaugų eksportas 2025 metais padidės 4,2 procento. 

„Per praėjusius metus mažmeninė prekyba išaugo beveik 5 procentais, o vien gruodį metinis augimas siekė 8,7 procento. Tam daugiausiai įtakos turėjo ir žema infliacija, ir daugiau nei dešimtadaliu padidėjusios vidutinės gyventojų pajamos. Šiemet vidutinė metinė infliacija padidės iki 3 proc., tačiau darbo užmokesčio augimas sulėtės tik neženkliai. Todėl dėl rekordiškai aukšto užimtumo ir didėjančios perkamosios galios ir toliau matysime sparčiai augantį vartojimą,“ – Lietuvos ekonomikos augimo veiksnius komentuoja N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, Lietuvoje turėtų augti vidutinis darbo užmokestis, tačiau infliacija taip pat neatsiliks: prognozuojama ir jos augimas. 

„Atlyginimų augimas nelėtėja, realus darbo užmokestis nemažės, prognozė vidutiniam darbo užmokesčiui gerėja  iki 9,4 proc. Mažiau teigiama prognozė yra įsibėgėjanti infliacija. Pavasarį ji turėtų pasiekti 3 proc., vasarą ir 3,5 proc. Tam įtakos turi maisto kainų augimas, kurios dar turėtų kilti apie 1 proc. per šiuos metus. Paslaugų kainos turėtų augti iki 6 proc.”, – prognozuoja N. Mačiulis ir priduria, kad būsto kainos Lietuvoje neturėtų augti. 

Gynybos finansavimo šaltiniai

N. Mačiulio teigimu, yra keli būdai, kaip būtų galima rasti lėšų gynybos finansavimui, iki 5-6 proc. Pasak jo, Vienkartiniai šaltiniai galėtų būti: PVM atotrūkio mažinimas, kitų mokesčių vengimo mažinimas (500 mln.eurų). Taip pat valdžios sektoriaus institucijų funkcijų atsisakymas, didesnis biudžeto deficitas ir skolinimasis, valstybės turto akcijų listingavimas (galėtų būti 500-1000 mln. eurų), užsienio valiutų, socialinio draudimo rezervo fondai. Pastarajame sukaupta 3,5 mlrd. eurų, šiemet bus dar 740 mln. eurų. 

Ekonomistas išvardija ir nuolatinius galimus finansavimo šaltinius gynybai. Pavyzdžiui, tai galėtų būti NextGenerationEU sistema – ES gynybos obligacijos, vieningos gynybos sistemos kūrimas, o Lietuvoje, pasak N. Mačiulio, tvariam gynybos finansavimui būtų galima panaudoti šalies ekonomikos augimą, kuris numatytas 1,5 mlrd. eurų per metus ir tam, pasak jo, nereiktų didinti perskirstymo per biudžetą. 

„Taršos mokesčiai, akcizai galėtų būti priemonė rinkti pinigus gynybai, platesnės bazės žemo tarifo NT mokestis, taip pat galiojančių lengvatų peržiūrėjimas ir, aišku, kiti vartojimo mokesčiai, pavyzdžiui,  didinti bazinį PVM tarifą, bet įvesti lengvatinį PVM tarifą kai kuriems sveikiems maisto produktams“, – vardija N. Mačiulis. 

ELTA primena, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) šių metų pradžioje sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. 

JAV augimas šiek tiek sulėtės, euro zonoje atsigauna vartojimas 

„Swedbank“ vyr. ekonomistas N. Mačiulis prognozuoja, kad nepaisant ekonomikos augimo sulėtėjimo nuo 2.8 proc. pernai iki 2,4 procento šiemet, JAV išliks viena sparčiausiai augančių ekonomikų. 

„Donaldo Trumpo politika išlieka sunkiai prognozuojama ir gali sumaišyti kortas. Vis tik labiausiai tikėtina, kad JAV prezidentas nepritaikys didelių importo tarifų visoms importuojamoms prekėms, o nusitaikys tik į kai kurias prekybos partneres ir prekių grupes. Dėl šios priežasties kol kas neprognozuojame didelio neigiamo poveikio ES ekonomikai ir pagrindinėms Lietuvos eksporto rinkoms,“ – komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Kinijos ekonomikos augimas taip pat sulėtės, tačiau, ekonomistų vertinimu, po vis dar neblogais atrodančių BVP augimo skaičių slepiasi labiau dramatiškos tendencijos – besitęsianti gili nekilnojamojo turto krizė, itin prasti gyventojų lūkesčiai, lėtai augantis vartojimas ir per didelė priklausomybė nuo eksporto.

„Kinijos ekonomikoje išlieka nepakankamo vartojimo ir perteklinių gamybinių pajėgumų problema, dėl to jau dvejus metus iš eilės mažėjo Kinijos eksporto kainos. Viena vertus, tai yra nauda, kurią gauna šių prekių vartotojai, kita vertus tai sukuria vis didesnę konkurenciją Europos pramonės įmonėms,“ – teigia N. Mačiulis.

Vis tik prognozuojama, kad nepaisant konkurencingumo iššūkių euro zonos ekonomikos augimas šiais metais šiek tiek paspartės ir sieks 1 procentą. Tam daugiausiai įtakos turės ne eksportas, o didėjančios gyventojų realios pajamos ir atsigaunantis vartojimas. Prie vartojimo ir investicijų atsigavimo turėtų prisidėti ir toliau Europos Centrinio Banko (ECB) mažinamos palūkanų normos, kurios rugsėjį turėtų nukristi iki 1,75 procento.

„Šiuo metu rinkose vyrauja lūkestis, kad ECB palūkanų normų žemiau 2 proc. nesumažins. Vis tik tikėtina, kad iki vasaros infliacija euro zonoje vėl nukris iki 2 proc. kartelės, o ECB bus lengviau sutelkti dėmesį į silpną euro zonos pramonę bei vykdyti labiau skatinančią pinigų politiką. Labai tikėtina, kad kitų metų pradžioje bazinės palūkanų normos bus sumažintos iki 1,5 procento,“ –prognozuoja Nerijus Mačiulis.

Rekordai ir iššūkiai

Ekonomistų vertinimu, praėję metai buvo išskirtiniai ne tik dėl pakilių gyventojų nuotaikų, bei visos ekonomikos ir perkamosios galios augimu, kuriuo Lietuva pralenkė daugelį ES šalių.

„Pernai buvo rekordiškai didelė reemigracija – sugrįžusių lietuvių buvo 9,5 tūkst. daugiau nei išvykusių. Metų pabaigoje užimtumas pasiekė rekordines aukštumas – tiek daug dirbančių asmenų Lietuvoje nebuvo nuo šio amžiaus pradžios. Rekordiškai didelę dalį, maždaug pusę visos Lietuvoje suvartojamos elektros energijos, pasigaminome patys iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Toliau itin sparčiai augo aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksportas, o bendras paslaugų eksportas priartėjo prie 30 proc. BVP, aukščiausio lygio Lietuvos istorijoje,“ – Lietuvos pasiekimus vardina N. Mačiulis.                                                                                                                                                                       

Vis tik ekonomistas atkreipia dėmesį ir į kai kuriuos matomus iššūkius – pernai įmonių investicijos nedidėjo, o dėl sparčiai augančių darbo sąnaudų ir atsiliekančio produktyvumo kai kurios įmonės praranda kaštų konkurencingumą. 

„Iš dalies dėl šių priežasčių nedarbo lygis šiuo metu viršija 7 procentus ir šiemet bei kitais metais turbūt nesumažės. Įgyvendinant mokesčių bei kitas reformas, nereikėtų užmiršti, kad pasaulyje didėja konkurencija ne tik dėl eksporto rinkų, bet ir dėl kapitalo bei talentų, kuriuos mums pritraukti sekasi sunkiau,“ – komentuoja N. Mačiulis.