Nuomonė | 4 MIN.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad Lietuvos skolai siekiant vos 40 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), yra vietos skolintis gynybai ar kitiems svarbiems tikslams. Anot jo, skolinimasis taip pat padėtų mažinti ekonomikos sektoriaus lėtėjimo pasekmes.
„Ypač dabar, kai yra tiek galimybių investuoti ir į krašto apsaugą, energetikos infrastruktūrą ir tą pačią pramonę. Tai turint omenyje, kad Lietuvos BVP ir skolos santykis yra 40 proc., o Europos yra 100 proc., tuo metu Estijos 20 proc., tai mes galėtume daug daugiau skolintis“, – Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinės asamblėjos metu teigė N. Mačiulis.
„Šioje stadijoje valstybė turėtų išnaudoti anticiklinę fiskalinę politiką“, – pridūrė jis.
Anot „Swedbank“ ekonomisto, perdėtas rūpinimasis skolos dydžiu gali prisidėti prie ekonomikos nuosmukio. Jo manymu, 2009–2010 m. krizė parodė, kad lėtėjimo laikotarpiu skolinimasis ir investavimas yra geras sprendimas.
„Viena iš priežasčių, dėl ko Estija yra trečius metus ekonomikos nuosmukyje yra tai, kad turi mažiausią skolą Europos Sąjungoje“, – tvirtino jis.
„Mes tokių klaidų esame matę 2009 – 2010 m. krizės metu. Ir man atrodo, kad daugelis valstybių išmoko – kai yra nuosmukis, ekonomikos sektorius neauga, yra problemų, tai valstybė skolinasi, investuoja“, – komentavo jis.
N. Mačiulis pabrėžė, kad apie pusė Europos Sąjungos (ES) valstybių nesilaiko Mastrichto kriterijų, apribojančių skolą iki 3 proc. nuo BVP.
„Aišku, yra galiojančios fiskalinės drausmės taisyklės. Bet pusė valstybių jų nesilaiko. Manau, kad reiktų į jas žiūrėti pagarbiai, bet ne kaip į šventą dalyką“, – teigė jis.
Tolimesnis Lietuvos augimas bus daug sudėtingesnis
N. Mačiulis taip pat paminėjo, kad nors Lietuvos BVP tenkantis vienam gyventojui pasiekė 90 proc. ES vidurkio, atsižvelgiant į kainų skirtumus, tolimesnis augimas bus sudėtingas.
„Pralenkėme ir kai kurias senąsias ES valstybes ir visas kaimynes. Tolimesnis progresas bus daug sudėtingesnis“, – teigė N. Mačiulis
„Pavyzdžiui Slovėnijoje prieš 20 metų BVP tenkantis gyventojui siekė 90 proc. ES vidurkiui. Šiandien – tie patys 90 proc., jokio progreso“, – paaiškino jis.
Ekonomistas paaiškino, kad Lietuvos augimą nuo 2004 m. nulėmė ES parama, pigi darbo jėga ir lengvai importuojamos pažangesnės technologijos. Visgi, Lietuvai pasivijus Vakarų valstybes, to potencialas yra daug mažesnis.
„Pastarieji 20 metų buvo labai sėkmingi. Bet žiūrint į ateinančius 5–10 metų, tai atsargiai žiūrėčiau į augimo potencialą. Jis daugeliu atveju yra išsemtas“, – komentavo jis.
„Visi žemai kabantys vaisiai yra nuskinti. Tie kur kabo aukščiau yra sunkiau pasiekti. Ir kol kas pastangų juos pasiekti matau šiek tiek mažiau“, – sakė jis.
etaplius TV
0
