N. Mačiulis: lėšų gynybai šaltiniai – didesnis PVM surinkimas, valstybės turto pardavimas

Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, skolinantis, taip pat – parduodant dalį valstybės turto.

Ekonomistas pabrėžia, kad didelė dalis planuojamų išlaidų divizijai reikalaus vienkartinių pajamų šaltinių.

Tuo metu nuolatinių ir ilgalaikių lėšų gynybai būtų galima gauti iš dar neįsisavintų ir naujų Europos Sąjungos (ES) fondų, ekonomikos augimo, didesnio pridėtinės vertės mokesčio (PVM). 

„Poreikis pakelti finansavimą iki 5–6 proc. (...) yra susijęs su divizijos suformavimu. Nemažai tų divizijos formavimo išlaidų yra vienkartinių ir jas galima finansuoti ne mokestiniais pakeitimais, ne nuolatinėmis injekcijomis iš valdžios sektoriaus finansų, bet vienkartiniais šaltiniais“, – antradienį žurnalistams sakė N. Mačiulis.

Pasak N. Mačiulio, apie 500 mln. eurų tokių pajamų valstybė per artimiausius dvejus metus nedidindama mokesčių galėtų gauti mažindama PVM atotrūkį.

„PVM atotrūkis, paskutiniais Europos Komisijos vertinimais, siekia beveik 1 mlrd. eurų – Lietuvoje tiek nesurenkama PVM pagal vartojimo lygį ir galiojantį tarifą“, – sakė N. Mačiulis

Anot jo, PVM atotrūkį sumažintų ir PVM lengvatų, pavyzdžiui, centralizuotam šildymui, peržiūra.

Pasak ekonomisto, daugiau lėšų krašto apsaugai valstybė galėtų skirti didindama biudžeto deficitą ir daugiau skolindamasi. Anot jo, Lietuva tą galėtų daryti lengviau, jei Europos Komisija daliai gynybos išlaidų netaikytų fiskalinės drausmės taisyklių.

„Šios diskusijos vyksta Europos Komisijoje, toks sprendimas gali būti priimtas. Tai atrištų rankas valstybėms, turinčioms pasienį su agresyviomis valstybėmis, labai greitai padidinti finansavimą“, – sakė N. Mačiulis.

Analitiko teigimu, dar iki 1 mlrd. eurų valstybė galėtų surinkti pardavusi nereikalingą arba neefektyviai naudojamą turtą – pastatus, valstybės valdomų įmonių akcijas: „Nelabai sunkiai pasiekiamas rezervas.“

Be to, pasak N. Mačiulio, Lietuva dar nėra įsisavinusi daugiau apie 1 mlrd. ES fondų lėšų, kurių dalis taip pat galėtų būti skirta gynybai.

1,5 mlrd. eurų – iš ekonomikos augimo ir kai kurių mokesčių didinimo   

Analitiko teigimu, vien iš Lietuvos ekonomikos augimo, mažiau didinant pensijas, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus bei padidinant taršos, nekilnojamojo turto mokesčius, akcizus bei PVM kasmet būtų galima surinkti apie 1,5 mlrd. eurų.

„Taip, yra poreikis indeksuoti, didinti pensijas, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, bet tie prioritetai gali pasikeisti ir daug didesnę dalį to prieaugio trumpuoju laikotarpiu galima nukreipti į krašto apsaugos finansavimą“, – aiškino N. Mačiulis.

Anot jo, mažiau ekonomikos augimui pakenktų taršos mokesčių ir akcizų didinimas, nauji akcizai. Tokie mokesčių pakeitimai, N. Mačiulio teigimu, nepakenktų investiciniam klimatui, gyventojų pajamoms ir vartojimui bei būtų „visai nemaži pajamų šaltiniai“.

Jis taip pat mano, jog nekilnojamojo turto mokesčiu galėtų būti apmokestintas antras arba trečias būstas.

N. Mačiulio teigimu, valstybė galėtų padidinti PVM tarifą, tuo pat metu įvedant lengvatinį tarifą sveikiems maisto produktams: „Grynasis efektas būtų teigiamas, čia galėtų būti keli šimtai milijonų papildomų eurų per metus į biudžetą.“

Pasak jo, paskutiniu šaltiniu galėtų būti užsienio valiutų ir „Sodros“ rezervai.

Valstybės gynimo tarybai anksčiau sausį įtvirtinus siekį gynybos finansavimą 2026-2030 metais padidinti iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šalies vadovai tikisi, jog didžiąją dalį papildomo lėšų poreikio bus galima užsitikrinti ES sutarus dėl bendro skolinimosi mechanizmo.

Taip pat siekiama užsitikrinti EK leidimą pažeisti fiskalinę drausmę, jeigu šalis narė savarankiškai skolinasi krašto apsaugai.