N. Mačiulis: dabartinėmis sąlygomis geriau skolintis, o ne deginti valiutos ir kitus rezervus

„Swedbank" vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio manymu, dabartinėmis aplinkybėmis, kai yra poreikis sparčiai didinti gynybos finansavimą, geriau tai daryti skolinantis, o ne panaudojant užsienio valiutos ar socialinius rezervus. Pasak eksperto, tai nepaveiktų Lietuvos kredito reitingo, nes šalies skola mažesnė nei Europos Sąjungos (ES) senbuvių.

„Vienkartinis šaltinis yra skolinimasis. Lietuvos skolos ir BVP santykis yra 38 proc. Jis yra vienas mažiausių ES. Jeigu mes matome, kad tai tikrai išskirtinės aplinkybės, tai nebūtina deginti turimus užsienio valiutų rezervus ar pan. Mes labai lengvai galime pasiskolinti. Ypač, jei kalbame apie vienkartines išlaidas“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė N. Mačiulis. 

„Net jei Lietuva pasiskolintų šiandien 5 mlrd. eurų, jos kredito reitingas nekristų ir ji liktų mažiau pasiskolinusi nei ES vidurkis“, – sakė jis. 

Ekonomisto vertinimu, tokiu būdu panaudojus trumpalaikius finansavimo šaltinius, ilgalaikis 5 proc. nuo BVP finansavimas nebūtų reikalingas.

Taip pat, pasak N. Mačiulio, siekiant tolimesnio ir tvaraus finansavimo, būtų galima pasitelkti tiek ES lėšas, tiek didinti akcizus ar taršos mokesčius. Jo manymu, tokiais sprendimais atlieptų JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimą NATO narėms skirti daugiau biudžeto išlaidų gynybai. 

„Čia atsiranda antras labai svarbus šaltinis – tai bendros ES lėšos. Mes turime precedentą su RRF, kur visu ES vardu skolintasi, išleistos obligacijos. Turint omenyje, kad ES erdvės gynimas yra bendras reikalas, tai tikrai turėtų atsirasti bendri fondai, kurie finansuotų bendrus gynybos projektus. Ir čia būtų įtikimas Trumpui“, – aiškino ekonomistas. 

„Bet reikia žiūrėti per prizmę, kurie mokesčiai daugiau ar mažiau žalingi. Todėl paskutinis lašas yra pajamų mokesčiai, nes jie iškraipo ekonomines paskatas. Tai daug geriau yra akcizai, taršos mokesčiai, kurie apmokestina ir tai, ko vartojimo mes norime sumažinti“, – sakė jis. 

Praėjusios savaitės penktadienį posėdžiavusi VGT 2026–2030 metų laikotarpiu sutarė šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.

Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.

Savo ruožtu premjeras G. Paluckas teigė, kad pasiekti ambicingą finansavimą bus galima pasitelkiant bendrus ES instrumentus kurie galėtų pradėti veikti jau nuo kitų metų.

Greičiausiai tarifus taikys tik prekėms, kurių gamybą nori skatinti JAV teritorijoje

Antrąją kadenciją JAV prezidento poste pradedančiam D. Trumpui žadant didinti muito tarifus skirtingų valstybių prekėms, N. Mačiulis sako, kad didesni mokesčiai greičiausiai apims prekes, kurių gamybos apimtis norima plėsti jo vadovaujamos šalies teritorijoje. 

„Šioje stadijoje sunku tikėtis, kad tarifais gąsdinęs prieš rinkimus ir pirmą darbo savaitę po inauguracijos Trumpas staiga atsitrauktų ir jokių naujų tarifų neįvestų. Bet labiausiai tikėtina, kad nebus tokio paprasto priėjimo, kad visoms prekėms iš Kinijos – 10 proc., o viskam iš Kanados – 25 proc.“ – tikino N. Mačiulis. 

Pasak ekonomisto, mažai tikėtina, kad D. Trumpas pakels muitus tos prekėms, kurių alternatyvos negalima pigiai pasigaminti pačiose JAV, nes tai šalyje gerokai kilstelėtų kainas.

„Greičiausiai, kad bus tas pats, kas ir pirmos kadencijos metu. Bus pasirinktos sritis, kurias norima sustiprinti JAV. Ir būtent tokios prekės bus apmokestintos. Nes yra daug prekių, kurių negali kitur nusipirkti ar pasigaminti, tad jų apribojimas tiesiog padidintų kainas gyventojams ir verslui“, – pažymėjo jis.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę sakydamas savo inauguracijos kalbą 47-asis JAV prezidentas Donaldas Trumpas žadėjo imtis tarifų ir mokesčių politikos kitų valstybių atžvilgiu.

Dar prieš sugrįžimą į Baltuosius rūmus D. Trumpas žadėjo įvesti 25 proc. muitus iš Kanados ir Meksikos importuojamoms prekėms ir papildomą 10 proc. muitą prekėms iš Kinijos. Rinkiminės kampanijos metu politikas taip pat kėlė idėją, kad iš Kinijos importuojamoms prekėms būtų taikomi daug didesni muitai – 60 proc. ar daugiau.