Muzikos pedagogė: didžiausia žala mokiniui – mokytojas be pašaukimo

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos muzikos dėstytoja ir  Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokytoja Aušra Kardašienė teigia, kad mes iki šiol dar nesame pakankamai rimtai įvertinę visų muzikos ugdomųjų galių, tačiau viena aišku – bet kuri meno rūšis labai reikalinga visapusiškam žmogaus lavinimui, o kokybiškas muzikinis ugdymas turi įtakos ne tik emocinei, bet ir kognityvinei bei socialinei žmogaus raidai. Ypač jis svarbus ankstyvajame žmogaus vystymosi periode – vaikystėje.

Muzikiniai gebėjimai susiję su pažintiniais

Daugiau kaip dvidešimt metų jaunimą muzikos mokančiai ir apie muziką pasakojančiai A. Kardašienei ir nuo mokyklos laikų jos lavinamiems muzikos pedagogikos studentams broliams dvyniams Matui ir Rokui Kavaliauskams muzika buvo ne pasirinkimas, o greičiau pašaukimas.

Šiuo metu Šiauliuose studijuojantys Rokas ir Matas yra gimę muzikanto ir mokytojos šeimoje, kur nuo vaikystės buvo apsupti muzikos garsų. O nuo 10 metų broliai patys ėmėsi profesionalaus muzikavimo ir vokalo lavinimo – lankė Šiaulių berniukų ir jaunuolių chorą „Dagilėlis“, muzikos mokykloje mokėsi groti smuiku ir saksofonu.

Paklausta, kodėl verta vaikus jau nuo mažens pratinti prie muzikos ir vestis į muzikinius renginius, A. Kardašienė sako, kad tai plečia vaiko akiratį ir lavina vaizduotę. „Muzika lavina ne tik muzikinius, bet ir pažintinius, bendravimo bei kalbinius gebėjimus. Todėl reikšminga yra ne tik tėvų, bet ir pradinių klasių mokytojų misija. Kartu dainuojant ir lavinant vaikus formuojamas jų pirminis muzikinis skonis, supratimas apie muziką, taip pat ir intonacinė klausa, kuri intensyviausiai vystosi iki 10 metų amžiaus“, – aiškina pašnekovė.

Muzika veikia net negimusius kūdikius

Amerikiečio muzikos terapeuto Dono Campbello teigimu, muzika yra ir vienas svarbiausių bendrojo intelekto lavinimo veiksnių, todėl klausytis muzikos lavinamaisiais tikslais rekomenduojama labai anksti – vaikui dar negimus.

Tyrimais įrodyta, kad mamos klausoma muzika ar dainuojančios mamos balsas teigiamai veikia ne tik jau gimusį, bet ir įsčiose besivystantį vaiką. Jau penktą nėštumo mėnesį jis girdi ir skiria garsus, reaguoja į garso stiprumą bei melodijos ritmą. „Eksperimentų būdu, fiksuojant pilve esančio kūdikio reakciją į muziką, buvo atrastas ir sudarytas sąrašas muzikos kūrinių, kurių rekomenduojama klausytis nėštumo metu. L. van Beethoveno ir J. Brahmso, W. A. Mozarto, A. Vivaldi ir kt. kompozitorių muzika (ypač baroko laikotarpio) nuramino kūdikį. Atpalaiduojamai veikė ir M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“, „Jūra“. Klausantis jų vaisiaus širdies plakimas tapdavo lygesnis, ramesnis, vaikas mažiau judėdavo. Sunkiojo roko muzika, atvirkščiai, daugumai negimusių vaikų sukėlė neigiamas reakcijas: vaikai įsčiose pradėjo neramiai, dažnai net skausmingai judėti. Gimęs kūdikis atpažįsta tuos pačius kūrinius ir jie jį ramina, migdo arba aktyvina“, – apie muzikos poveikį pasakoja pedagogė.

Muzika sužadina skirtingus jausmus, todėl reikia žinoti, kokios muzikos kada geriau klausytis. Nors, pasak Mato, jie su broliu muzikos klausosi beveik visada: mokydamiesi, dirbdami, laisvalaikiu.

„Kai mokausi ir ruošiuosi paskaitoms, fone klausau savo terapinių, atpalaiduojančių lo-fi (alternatyvaus roko) stiliaus dainų, važiuodamas į paskaitas irgi“, – sako studentas.

Tačiau Rokas priduria, kad muzikos gali būti ir per daug. Dirbdami renginiuose, kuriuose paprastai būna labai daug ir garsios muzikos, vaikinai pradeda vis labiau vertinti ir tylos minutes.

Didžiausias įžeidimas – muzikos pamokų nuvertinimas

Kaip pasakoja dėstytoja A. Kardašienė, jos darbo misija yra vaikus ne tik supažindinti su įvairia muzika, puoselėti vaiko muzikalumą ir muzikos supratimą, bet ir išmokyti didžiuotis savo šaknimis, nesigėdyti dainuoti lietuviškų dainų, keisti stereotipinį mąstymą, kad muzika nėra svarbus ar net apskritai ne mokomasis dalykas.

„Man tai būtų, ko gero, pats didžiausias įžeidimas, jei kas nors man taip drįstų pasakyti. Aš savo dėstomą dalyką labai gerbiu ir apie savo muzikos pamokas požiūrį formuoju aš pati. Kokį mes požiūrį formuojame apie savo dalyką, priklauso tik nuo mūsų pačių – mokytojų“, – įsitikinusi pedagogė.

Todėl, pasak jos, pati didžiausia žala mokiniui, kurią gali padaryti mokytojas – tai darbas su juo be pašaukimo ir polėkio. Ji pastebi, kad būsimi mokytojai Matas ir Rokas pedagoginį talentą tikrai turi. Atrodo, kad net praktikos metu vedamoms pamokoms jiems nereikia ruoštis, vaikai išsižioję sėdi ir klauso, kaip jie pasakoja apie muziką.

Pati muzikos pedagogė stengiasi jaunimą išugdyti taip, kad baigę mokyklą jie norėtų nueiti paklausyti miuziklo, atpažintų garsiausių klasikų atliekamus kūrinius ir per radiją išgirdę klasikinį kūrinį neperjungtų į kitą radijo stotį iš karto.

Muzikiniai gebėjimai lavinami ar įgimti?

Dažnai manoma, kad meninei veiklai, tokiai kaip muzika, šokis, dailė, reikalingas išskirtinis talentas, tačiau vaikus muzikos mokanti Aušra įsitikinusi, kad labai retais atvejais gimstama su ypatingais gabumais muzikai ir daug dažniau jie yra išlavinami kaip ir bet kurie kiti pažintiniai gebėjimai.

„Mokiau mergaitę, kuri labai norėjo dainuoti chore, bet jos balso diapazonas buvo labai siauras, praktiškai nepataikė į toną. Bet per didelę kantrybę ir didelį tos mergaitės norą gražių rezultatų pavyko pasiekti per metus. Kartais vidinė motyvacija ir darbštumas duoda daugiau negu stiprus balsas ir muzikiniai gabumai, kuriais nėra naudojamasi, jie nėra lavinami“, – teigia pašnekovė.

Ji įsitikinusi, kad skirtingų muzikinių, sportinių, meninių gebėjimų vaikai turi visiškai vienodas galimybes gauti gerą parengimą, jei tik turi noro, motyvuotą mokytoją ir palaikančią šeimą, kuri vertina muzikos teikiamą naudą.

„Su muzika susidūręs žmogus visada bus turtingesnės vaizduotės, empatiškesnis, intonuojantis žmogus daug geriau gebės perteikti emocijas, kalbos turinį“, – sako muzikos pedagogė A. Kardašienė.