Muziejuje – vertingi tautos paveldo ženklai

Visą vasario mėnesį Ignalinos krašto muziejuje eksponuota dviejų tautodailininkių Birutės Viršilaitės ir Irenos Balčienės vytinių juostų paroda. Parodos uždarymui surengtas susitikimas su liaudies meno puoselėtojomis ir edukacija. Tautodailininkės pasakojo apie užmirštą ir vėl atgaivintą senąjį juostų vijimo būdą, dalijosi kūrybine patirtimi. Dainomis pokalbius papuošė rajono literatų klubo ,,Lelija“ narė Olga Paukštienė. Ji ne tik juostomis žavėjosi, vieną jų gavo dovanų, bet ir dėkojo Birutei, kad ši ją groti gitara išmokiusi, o ir ne vieną gražią dainą yra sukūrusi.

Birutė Viršilaitė gimė 1960 m. Kauno mieste. Mokytojaudama „Atžalyno“ progimnazijoje įkūrė vaikų folklorinį ansamblį „Kaukutis“ ir iki šiol džiaugiasi draugyste su folkloru. Tautodailininkė pasakojo, kad juostos atsirado anksčiau nei audiniai, jos kurtos, buityje ir drabužių puošyboje naudotos visame pasaulyje.

Lietuvoje kaladėlėmis vytos juostos žinomos nuo IV amžiaus, austinės juostos – nuo XIII a., didelę praktinę reikšmę turėjo ir paprasčiau padaromos pintinės juostos. Juosta senovės lietuvį lydėdavusi nuo gimimo per svarbiausias šventes iki mirties, dar ir dabar karstas į duobę nuleidžiamas juostomis. Jos yra neatskiriama tautinio kostiumo dalis. Daugiausia juostų nuausdavo tekėti besiruošianti mergina, jas išdovanodavusi piršliui, pajauniams, svečiams. 

Senoji vytinių juostų tradicija galėjo ir visai numirti, nes Lietuvoje nebuvo likę nė vieno žmogaus, kuris jas mokėtų vytų. Pirmoji Lietuvoje šį meniškąjį amatą atgaivino tautodailininkė Asta Vandytė, iš jos mokėsi ir Birutė. Dabar vien Kauno mieste yra 7 vytinių juostų meistrės.

Nacionalinis muziejus, kaip minėta, turėjo senuoju būdu vytos juostos pavyzdį iš IX amžiaus. Birutės rankose juostos gimsta senuoju būdu, nenaudojant jokių staklyčių, tik medines kaladėles. Siūlų nytį ji apvynioja aplink savo liemenį, o kitą pusę įtvirtina. Vienai juostai nuvyti prireikia  8-10 val., dviejų ar trijų dienų.  Darbui skirtas laikas priklauso nuo jos storio, nuo rašto sudėtingumo. Darbas labai kruopštus, vien pasiruošimas koks sudėtingas, todėl ir parduodamos juostos nepigiai – nuo 50 iki 100 eurų. 

Kaip pasakojo Birutė, vijimo būdu galima sukurti įvairiausių raštų. Jie susidaro iš besikartojančių elementų: eglučių, kryželių, įstrižų skersų ruoželių, rombų, tiesių ir laužtų linijų. Tai nėra paprasti ženklai, o iškalbingi, prasmingi įvairių sąvokų simboliai, atėję iki mūsų laikų iš gilios senovės, turėję mitologinę prasmę, pasakojantys apie senolių pasaulėžiūrą.

Rombelis ar kvadratėlis simbolizuoja žemę motiną, žirgelis – laiko bėgimą, vaikelio laukimą, roželė – meilę ir t.t. Daugiausia darbo ir kruopštumo, kaip minėta, reikalauja rinktinės juostos. Tokią Birutės dovanotą juostą turi ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. 

Birutė Viršilaitė parodose dalyvauja nuo 1989 m. 2010 m. jos gaminiams „Vytinės juostos“ suteiktas Tautinio paveldo produkto sertifikatas. Moters darbų yra įsigiję Kauno K. M. Čiurlionio ir Lietuvos nacionalinio muziejaus fondai. Didžiausias darbas – Lietuvos nacionalinio muziejaus, archeologinės ekspozicijos, juostų kopijos. Tautodailininkė džiaugiasi, jog mokinių, ją kartais ir pralenkiančių savo meistriškumu, juostos garsina Lietuvą ir užsienio šalyse. 

Ignalinoje svečiavosi viena sėkmingiausių Birutės mokinių – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė Irena Balčienė. Moteris  dalyvauja tarptautinėse, respublikinėse, Kauno miesto parodose ir mugėse, veda juostų vijimo edukacijas. Tautodailininkė  rankdarbiais, ypač tekstile, domėjosi nuo vaikystės. Mama, močiutė buvo audėjos ir juostas bei kitas grožybes audė staklėmis. Irena Balčienė daugiau ne kalbėjo, o prie savo mažų medinių staklelių rodė, kaip reikia vyti juostas.

Nedaug atsirado norinčių to pasimokyti, daugiau buvo žiūrinčių ir besistebinčių, koks visgi sudėtingas šis dailusis amatas. Tikrai vertos pagarbos jį atgaivinusios ir su tokia meile puoselėjančios kūrėjos.  Na, o muziejaus darbuotojos Birutei ir Irenai dėkojo už galimybę Ignalinai susipažinti su šiuo senu ir vertingu kultūriniu palikimu, kalbančiu mums išmintingais buvusių kartų gyvenimo ženklais ir simboliais.