Muziejų naktis Šilalėje: prie muziejininkystės ištakų

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus 2025 m. gegužės 16–17 d. kviečia tarptautinę Muziejų naktį paminėti taip, lyg istorijos knyga būtų rašoma iš naujo, nuo pirmo puslapio. PRIE IŠTAKŲ. Bijotuose Dionizo Poškos Baublių muziejuje ir Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje lankytojams pristatysime, kaip užgimė Lietuvos muziejininkystė ir kokie artefaktai šiandien primena Šilalės krašto praeitį – JUK TIK VIENĄ KARTĄ METUOSE Muziejų naktis! Renginiai ir muziejų lankymas NEMOKAMAS.

Būtent Šilalės krašte 1812 metais dvarininkas Dionizas Poška (1764-1830) įkūrė pirmąjį Lietuvoje viešą muziejų. Šaltiniuose rašoma, kad „Vyšniakalnyje, netoli nuo dabartinių Bijotų, jis liepęs nupjauti jau džiūstantį tūkstantmetį ąžuolą, praplatinęs drevę kamieno storgalyje, pastatęs jį parke prie Pelos upelio šlaito, uždėjęs šiaudinį stogą, iškirtęs du langus, įstatęs duris ir įsirengęs kambarėlį. Statinį pavadinęs Baubliu.“ Baublys su savo kiek jaunesniu broliu stovi Bijotų dvare, skaičiuoja 213 Lietuvos muziejininkystės metus.

Muziejų pradžia – Bijotuose

Šįmet „Muziejų nakties 2025“ renginiai prasidės gegužės 16 dieną Dionizo Poškos Baublių muziejuje (Muziejaus g. 10 A, Bijotai, Šilalės raj.). Nors muziejus bus atviras nuo ryto, renginių programa prasidės tik vakarop. Tą dieną muziejininkės įsitapatins į istorinius personažus, todėl tradicinę ekskursiją paįvairins būdamos Bijotų dvaro viešnios, gaspadinės ir mokytojos. Lankytojams belieka sekti iš paskos, kai bijotiškės pasiūlys keliauti po Bijotų dvaro parką ir jame stovinčius pastatus – XIX amžiaus vandens malūną ir smetoninę mokyklą. Interaktyvi naktinė ekskursija vyks tamsoje, todėl bus papildytas šviesos instaliacijomis, kurias šįmet muziejui dovanos ilgametis partneris Bijotų dvaro festivalis.

Atvykite anksčiau, mat 19.45 val. greta Baublių vyks Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus „Skrajojamojo teatro“ (rež. Martynas Januška) ir folkloro ansamblio „Alksna“ (vad. Dainora Petrikienė, Algirdas Vilkas) publicistinė, poetinė kompozicija „Svečiai Baubliuose“ pagal Juozo Mickevičiaus, Mykolo Biržiškos, Silvestro Valiūno, Viktorijos Daujotytės, Sigito Gedos kūrybą.

Savo tapatybę siejantis su Bijotais šilališkis dvyliktokas Tautvydas Vėtra specialiai „Muziejų nakčiai 2025“ parengs muzikinę kompoziciją. Jaunuolis siekia savo kūryboje šiuolaikiškai reflektuoti žemaitišką mąstyseną. „Kai pagrojau savo močiutei iš Bijotų, ji nusijuokė. Tikiuosi, kad žmonėms patiks mano eilės.“ – užsiminė menininkas.

Gegužės 17 diena Šilalėje

Kitą dieną šventinė programa vyks Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje (S. Gaudėšiaus g. 4, Šilalė). Renginiai prasidės 18 val. nuo įvadinės ekskursijos po nuolatinę muziejaus ekspoziciją „TOP 10 eksponatai“. Muziejininkams tikrai nemenkas iššūkis atrinkti tik keletą pačių svarbiausių eksponatų, apie kuriuos šiame skubėjimo amžiuje svarbu papasakoti. Ar užfiksavote, kad Šilalės kraštas ypatingas žemaitiškos tapatybės ženklais? Gyvendami Žemaičių aukštumoje savo buitį kūrėme pasitelkdami medžiagas, lengvai randamas aplinkoje. Didžiosios Lietuvos miesteliuose kūrėsi prekijai ir amatininkai – žydiškos kultūros artefaktų rasime ir Šilalės muziejuje.

Iš Rietavo, kur jau vyrauja žemaičių „daunininkų“ tarmė, atvykusi poetė ir menininkė Alma Riebždaitė šilališkiams „dūnininkams“ pristatys savo kūrybą. 2024 metais leidykla „Slinktys“ išleido rašytojos knygą „Inkliuzai tylos sakuose“. Antrajame rašytojos eilėraščių rinkinyje susipina buitis ir dievoieška, gilinamasi į žmogaus vidinį pasaulį, emocijas ir savijautą. Lyrinė subjektė fiksuoja egzistencinius apmąstymus, nerimą. Aktualiai nuskamba vyro ir moters santykį nagrinėjantys eilėraščiai. Greta knygos pristatymo muziejuje atidarysime ir A. Riebždaitės tapybos parodą.

Diskusija „Koks šiandien būtų Vladas Statkevičius?“

Gegužės 11 dieną yra Vlado Statkevičiaus (1911-1999), aktyviai prisidėjusio prie Šilalės muziejaus įkūrimo, gimtadienis. Laukdami „Muziejų nakties 2025“ dalijamės amžininkų prisiminimais apie kraštotyrininką:

„...Gerai menu. Ateina nuo bažnyčios augęs vyras, jau žilstelėjęs, pereina Ašučio tiltą, pakyla į kalnelį, praeina pro kultūros namus, stabteli prie spaudos kiosko, kartais užsuka į redakciją pasiimti naujo „Artojo“ numerio ir niekuomet nevėluodamas pats pirmasis švietimo skyriuje rakina kabineto duris. Skvarbių akių, santūrios šypsenos, nerūkantis, bet kartais pakrenkščiantis <...>, iš ryto mažai kalbantis, vis ranka perbraukiantis per apytrumpiai nukirptą šiek tiek pasišiaušusį kuodelį. Į ilgesnius pasišnekėjimus V. Statkevičius nesileisdavo, taupė laiką, apskritai buvo uždaroko būdo, turėjo tam tikrų flegmatiko bruožų. Nemokėjęs pykti ar širsti, atlaidus, bet principingas. Kostiumas tvarkingas, išlygintas, kaklaraištis vis pakeičiamas. Mėgo ir ilgokus megztinius dėvėti, vaikščiojo be kepurės. Truputi pasilinguodamas, neplačiai žergdamas, darbo laikui pasibaigus, būdavo, užsuks į maisto parduotuvę, apsilankys knygyne, žvilgtelės į kino afišą ar kultūros namų reklaminį stendą, ramiai trauks link bažnyčios namo. Su šeima gyveno dvigaliame mediniame pastate visai arti Ašučio upelio kranto.“ – Prisiminimuose apie V. Statkevičių rašo Aleksandras Šidlauskas.

Gegužės 17 d. 20.00 val. muziejaus antrame aukšte vyks diskusija „Koks šiandien būtų Vladas Statkevičius? Šiuolaikiniai Šilalės paveldo tyrinėjimai“. Dalyvaus kraštotyrininko dukra, Šilalės S. Gaudėšiaus gimnazijos muziejininkė Aušra Baublienė ir paveldosaugininkė, dr. Jurgita Zabielienė, kuri nemažai metų tyrinėjo Šilalės kultūros paveldą, jos dėka vyko archeologiniai piliakalnių tyrimai, buvo išleistos kraštui reikšmingos knygos. Pokalbį moderuos Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus direktorė, Renata Jančiauskienė.

Tauragės ir Šilalės (ir pasaulio) jungtys

Tauragė ir Šilalė turi daugiau bendrumo nei skirtumų. Regione šias vietoves sieja ir Jūros upė, ir žemaitiškas kultūros arealas, atsispindintis materialinėje etnografijoje ir apnykusioje tarmėje. Vladas Statkevičius taip pat į Šilalę atvyko iš Tauragės. Grįžtame ir prie muziejaus ištakų, nes jis įkurtas anksčiau čia veikusiame kino teatre „Aušra“. Šįsyk šilališkiams parodysime 1996 metais tauragiškių sukurtą filmą „Maniako naktis“. Režisierius Antanas Naraškevičius savo laiku scenarijų nukopijavo nuo Woody Allen filmo „Shadows and Fog“ (liet. „Šešėliai ir rūkas“, 1991 m.). Dabar šis kaimynų filmas liudija apie laikmetį, kai Lietuva neseniai buvo pasitraukusi iš sovietinio bloko ir dar laukė, kada įstos į Europos Sąjungą. Mėgėjiškuose kadruose apmąstoma

žmogaus padėtis nelaimės akivaizdoje, jame išliko daug vizualinės etnografijos elementų. Po kino seanso artėjant vidurnakčiui vyks improvizuotos kūrybinės dirbtuvės „Maniakas muziejuje“. Ekspozicijoje veiks Tautvydo Vėtros šviesos instaliacija, suteiksianti eksponatams gyvasties.