Mūsų kelionės ir darbai

Neįgaliųjų draugijos ir senyvo amžiaus narių grupelė išvyko į Punską – tai gyvenvietė, esanti Lenkijoje. Sakysit – apsipirkti ! Tikrai ne…

Punskas - Lenkijos lietuvių kultūros centras. Šimtmečius tai buvo lietuvių miestas, o dabar dar vadinamas Lietuvių sostine Lenkijoje. Punske yra lietuviškos kultūros ir buities muziejus, analogiškas mūsų rajone esančiam Lietuvos liaudies buities muziejui, kuriame siekiama perteikti tradicinę lietuvišką buitį. Šiam muziejui mūsų ilgametė draugijos narė Genovaitė Naudžiūnienė vežė ir padovanojo kruopščiai savo rankomis išaustas lietuviškas lovatieses. Muziejaus darbuotojai jas priėmė su dėkingumu.
Aplankėme Punsko bažnyčią. LDK gyvavimo laikais pamokslauti joje buvo galima tik lietuviškai. Vėliau viskas vyko pagal politinę situaciją, kartais kalbėti lietuviškai buvo draudžiama. Šiuo metu pamaldos Punsko bažnyčioje vyksta ir lietuvių, ir lenkų kalbomis.
Rugpjūtį vėl susiruošėme į Druskininkų kurortinį miestelį. Nors daugelis iš mūsų jau čia pabuvojome pernai, bet nepavyko atsispirti ir šiais metais. Pasimėgavę SPA, grožio ir masažų procedūromis, nuvykome į Druskininkų Karolio Dineikos sveikatingumo parką, kurį įkūrė Lenkijos diktatoriaus Pilsudskio gydytoja Eugenija Levicka, į Lenkijos okupuotus Druskininkus atvykusi apie 1920-uosius metus. Dzūkijoje 16 ha plotuose ji įkūrė Sveikatingumo parką. Tuo metu per dieną jame apsilankydavo apie 3 tūkstančiai žmonių. Parkas veikė ne visą dešimtmetį. Jo veikla sustojo mirus įkūrėjai.

Po karo, 1952 metais, jį atgaivino Karolis Dineika. Vėliau parkas vėl buvo apleistas. Druskininkų savivaldybės pastangomis parkas atnaujintas. Tai nuostabaus grožio kampelis. Čia tvyro ramybė, žaluma, nuostabūs gėlynai. Pailsėti susėdome tiesiog parke po šimtamečiais medžiais ant minkštos it kilimas pievelės.

Šiame parke vyksta daug renginių, tai mankštos gryname ore, įrengta moderni vaikų žaidimų aikštelė, stalo teniso, tinklinio akštelės, lauko treniruokliai ir dar daug įvairių pramogų.
Grįžtant iš Druskininkų aplankėme Merkinės miestelyje stovinčią Švč.Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią, kuri priklauso Kaišiadorių vyskupijai. Ši bažnyčia buvo minima jau nuo 1392 metų. Susipažinome ir su šios bažnyčios istorija. Tai tikrai verta pamatyti ir išgirsti.
Kaip ir kiekvienais metais, 45 draugijos nariai išvyko į Šventosios mokymo ir reabilitacijos centrą poilsiui prie jūros. Šis laikotarpis mūsų nelepino, nes buvo lietingos dienos, bet kaip išvykome su gera nuotaika, taip ir grįžome atsipalaidavę ir pailsėję nuo kasdienių rūpesčių.
Mūsų draugijoje viešosios įstaigos „Vilties Žiedas” atstovės skaitė paskaitą „Atrask ir įvertink save darbinėje veikloje”. Šio projekto tikslas – teikiant socialinės integracijos paslaugas padėti neįgaliesiems ir socialines pašalpas gaunantiems integruotis į darbo rinką. Projekto veiklos
– tai individualus ir grupinis motyvavimas bei asmens poreikių vertinimas; profesinis orientavimas, informavimas ir konsultavimas; bendrųjų gebėjimų ugdymas; praktinių darbo įgūdžių ugdymas ir pagalba įsidarbinant. Susidomėjusius šia veikla prašome kreiptis tel. 8 37 75 6207,
tel. 8 615 41 616 .
Mūsų draugijos nariai dalyvavo ir kasmetinėje miesto rudens šventėje. Būrelio „Bitutė” narės primezgė, prinėrė, siuvimo būrelio „Ritė” siuvėjėlės prisiuvo begalę darbelių šios šventės parodai.
Neatsiliko ir mūsų žemdirbystės būrelio nariai. Atritino užauginę po 40 kg svorio moliūgų, įvairių spalvų ir veislių bulvių, svogūnų, morkų, netgi ir raudonųjų saldžiųjų arbūzų.
Neįgaliųjų draugijos kolektyvas „Svaja” apsilankė Elektrėnų savivaldybės Abromiškių reabilitacijos ligoninėje su savo koncertine programėle. Šioje ligoninėje gydomi lėtinėmis, širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis, diabeto, neurologijos, kvėpavimo, psichikos ir kitomis ligomis sergantys pacientai.
Po vakarienės sugužėjo pilna fojė klausytojų. Vieni lazdelėmis pasiramsčiuodami, kiti ratiniais vežimėliais. Mūsų dainomis, Jono Katkevičiaus perskaitytomis eilėmis ir humoreskomis žmonės liko patenkinti. Įžiebėme jų širdyse šilumos, gerumo ir vilties kibirkštėles. Išvykdami, besigydantiems palinkėjome stiprios sveikatos ir greičiau pasveikti, o šios ligoninės vadovė paprašė mūsų niekada jų nepamiršti, apsilankyti dažniau. Grįžome su pakilia nuotaika, nes kiekvienas širdyje jautėmės padarę kažką nors truputį gero dėl sergančiųjų.
O draugijos meno kolektyvas „Gabija” išvyko į kasmetinę neįgaliųjų draugijų mėgėjų šventę „Vilties” paukštė, kurioje dalyvavo 9 kolektyvai iš įvairių rajonų kampelių. Renginys vyko Kauno rajono Rokų kultūros centre, kurį rengė Garliavos neįgaliųjų draugijos kolektyvas.
Kolektyvo vadovas Liutauras Milišauskas atliekamus kūrinius, skirtus Lietuvos 100-mečiui, griežė smuiku. Susilaukėme daug aplodismentų. Mūsų kolektyvas, kaip jau įprasta šiose šventėse savo sveikinimus prisistatydami pradeda Juozo Krinicko parašytomis Kaišiadorių himno eilėmis,

Pasauly daug šalių puikių,
Bet Lietuva tiktai viena,
Ją motinos vardu šaukiu,
Tas vardas skamba, kaip daina.
O tą skambėjimą dainos man
Kaišiadorys atkartos
Iš tolių parskubu aš čia,
Ten, kur mana pradžių pradžia…