Mus auklė­ja ne žod­žiai, o pa­vyzd­žiai

Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos (PSO) duo­me­ni­mis, dėl al­ko­ho­lio var­to­ji­mo su­ke­liamų pro­blemų kas­met pa­sau­ly­je mirš­ta 3 mi­li­jo­nai žmo­nių ir skai­čiai kiek­vie­nais me­tais tik au­ga, ta­čiau vis dau­giau žmo­nių išb­rau­kia al­ko­holį iš sa­vo gy­ve­ni­mo ir jį pa­kei­čia ki­tais po­mėgiais.
Apie jau 12 me­tus be­si­tęsiantį gy­ve­nimą be al­ko­ho­lio ir po­ky­čius ja­me pa­sa­ko­ja dai­ni­nin­kas Ed­ga­ras Lu­bys.

Alkoholis buvo norma

Edgaras Lubys yra 2003 metais susibūrusios, tačiau jau veiklą nutraukusios lengvojo roko grupės „Amberlife“ vokalistas ir dainų autorius. Atlikėjas 2013 metais viešai išreiškė norą būti žinomas savo tikruoju vardu, atsisakė sceninio vardo „Amberlife“ ir po dvejų metų pasirodė Edgaro Lubio albumas „Tu – dalis manęs“.

Į muzikos ir pramogų pasaulį vokalistas įžengė dar visai jaunas, būdamas 19 metų. E. Lubys prisimena: 19–24 metų laikotarpiu tik labai mažoje dalyje koncertų jis pasirodydavo visiškai blaivus, tačiau tuomet tai atrodė visiškai normalu, nes tokį požiūrį buvo suformavęs bohemiškas muzikantų gyvenimas, vartojimo kultūra. Tuomet alkoholis buvo neatsiejama pramogų pasaulio dalis. Pramogų pasaulio renginių užkulisiuose jo būdavo apsčiai, tačiau atlikėjas svaigindamasis jausdavo ribas, nes svarbiau už pakeltą alaus bokalą yra suvokti savo veiksmus ant scenos ir „atliekama muzika pakylėti žmones į aukštesnę realybę, kurioje nėra baimės, melo ar nerimo, nes muzika tai tikrai gali“.

Populiarumas nėra amžinas

Egzistuoja dalis atlikėjų, kurie karjerą pradėjo būdami labai jauni, staiga pasiekė neregėtas populiarumo aukštumas ir taip pat greitai populiarumo skalėje krito žemyn ar nusistovėjo vietoje. Tokiais atvejais žmogus neretai panyra į depresiją ir kad išsigelbėtų, tarsi šiaudo griebiasi alkoholio. „Žmogus, ypač scenos, dažnai tampa priklausomas nuo pripažinimo ir šlovės, neretai tai būna tikslas, vedantis į sceną. Tokiu atveju scena irgi gali virsti labai stipriu narkotiku, galinčiu privesti prie kitų priklausomybių. Aš laiku supratau, jog vidinis jausmas ir vidinis laimės pojūtis nepriklauso nuo pripažinimo ir šlovės“, – savo sprendimu džiaugiasi atlikėjas.

Daugiau nei dešimtmetį alkoholio nevartojantis dviejų vaikų tėvas Edgaras sako, jog atsisakyti svaigalų jam nebuvo sunku, atvirkščiai – jo atvejis vienas lengvesnių. Edgarui neprireikė nei milžiniškų pastangų, nei lankymosi anoniminių alkoholikų (AA) susitikimuose, dėl to bendravimą su žmonėmis, kurių gyvenime svaigalai jau nebeegzistuoja, jis įvardija kaip geriausią vaistą nuo alkoholio ir svaigiųjų medžiagų.

Anuomet jis turėjo svaigalų atsisakiusių bičiulių, praktikuojančių jogą, sveiką gyvenseną ar itin besidominčių krikščioniškuoju pasauliu, kuriems juto didžiulę pagarbą, jie buvo tarsi pavyzdys, paskatinęs palikti svaigalų pasaulį. Taip pat akis atvėrė Aleno Carro knyga „Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“.

Vidinė švara – svarbiau už trumpalaikį svaigalų poveikį

Būnant 24-erių, pasikeitė vyro draugų ratas, artimoje aplinkoje atsirado daugiau sveiką gyvenseną ir blaivų gyvenimo būdą propaguojančių žmonių, o ir jis pats jautėsi pasiilgęs vidinės švaros jausmo, tad nutarė išbraukti trumpalaikį poveikį turinčius svaigiuosius gėrimus iš savo gyvenimo. Vyras prisimena, jog į tokį jo gyvenimo pokytį buvo reaguojama įvairiai – samprotaujama, ieškant priežasčių, nuogąstaujama, buvo net tyčiojamasi, tačiau E. Lubiui tai buvo nė motais. Lengvojo roko atlikėjas pradėjo iš naujo atrasti dalykus, kuriuos mėgo prieš tai.

„Mane visada domino dvasingumas, jutau poreikį dvasiai, kartais pasninkaudavau, nes viduje tas poreikis visuomet buvo. Domėjausi krikščionybe, koptų krikščionių tradicija, ortodoksų krikščionybe, šiek tek vėliau – Tibeto budizmu, Vietnamo, Tailando zen budizmo tradicijomis. Tuomet mane sudomino vedomis, pradėjau kone kasdien praktikuoti jogą, meditaciją ir daryti kvėpavimo pratimus, o ilgainiui atradau bhakti jogos tradiciją, kurią praktikuoju iki šiol“, – atvirauja Edgaras.

36-erių vyro nuomone, „alkoholis yra anestetikas nuo operacijos, pavadinimu gyvenimas. Visiškai nesvarbu, kokia žmogaus profesija ar išsilavinimas. Alkoholis yra greitas, pigus ir efektyvus bilietas, kurio finalinė stotelė – gyvenimas be problemų. Tam tikra prasme muzika, koncertai taip pat yra pabėgimas nuo kasdienės rutinos. Bet kuriam atlikėjui, norint skleisti šilumą, gėrį ir šviesą žmonėms, yra būtina koncerto metu būti blaiviam. Ko gero, atrodytų keista, jei autobuso vairuotojas vežtų keleivius, būdamas neblaivus, tai būtų kriminalas, todėl manau, kad lipti ant scenos įkaušusiam yra kriminalas, nes tai toks pat darbas kaip ir autobuso vairuotojo“.

Alkoholis nepadės pasiekti užsibrėžtų tikslų

Scenoje atlikėjas jau beveik du dešimtmečius, bet draugų iš muzikos pasaulio jis turi nedaug. „Turiu daug bičiulių, kolegų. Muzikos pasaulyje vis tik daugiau mažiau juntama konkurencijos nuotaika, ypač tai jautėsi ankstesniais laikais“, – teigia atlikėjas. Pašnekovas džiaugiasi, jog pamažu pramogų pasaulį užvaldanti jaunoji karta yra labai konkurencinga, talentinga ir suvokianti, kad vakarėliai, alkoholis ir kitos svaigiosios medžiagos nepadės pasiekti užsibrėžtų tikslų, o tik atims laiko, energijos, sveikatos ir pinigų.

Šiandien vis dar „Amberlife“ slapyvardžiu geriausiai atpažįstamas atlikėjas laikosi dienos režimo, palaiko fizinę formą, medituoja, nerūko ir yra vegetaras, tačiau ragina nesusitelkti į žmogaus išorę ir labiau klausytis savo vidinio balso. Kelionę be alkoholio atlikėjas palygina su, rodos, nesibaigiančia vaikystės būsena, kai dviračiu leki nuo kalno ir nevaržomas jauti gyvenimo malonumą. Edgaras ragina atrasti naujų dalykų, tuomet yra daug pirmų kartų, o kol jų yra, tol esi laimingas!

Užsakymo numeris. 89882

Reklama