Mums nusibodo betvarkė Lietuvos mugėse!

Lietuvos kūrėjai ir meistrai priešinasi mugių organizatorių diktatui ir įvežtinių niekučių perpardavinėtojų antplūdžiui.

Kad apgintų save ir savo darbą, Lietuvos meistrai susivienijo į grupę Kūrėjai-Meistrai. Pasitvirtino bendrą vėliavą ir savo taisykles. Nuo dabar mugėse ten, kur prekiaus grupės nariai, kabės Kūrėjų-Meistrų vėliava - KM raidės tamsiai raudoname fone. Pirkėjai, pamatę šį išskirtinį ženklą galės būti tikri, kad šioje palapinėje, ant šio prekystalio nėra jokio svetimo gaminio – vien tiktai autoriniai lietuvių meistrų darbai (pavyzdžiui, vyriškos šlepetės). Jokios kiniškos piguvos, jokio vienadienio šlamšto.

Mintis kad “reikia kšką dariti” man, grupės įkūrėjui Aivarui Norbutui, kilo prieš penkerius metus. Tada su žmona nutarėme paeksperimentuoti: per 10 dienų sudalyvavome trijose mugėse Švedijoje, Skonės regione. Švediškas muges įliustruočiau taip. Įsivaizduokite Kuršėnų dydžio miestelį, į kurį atvažiuoja 1500 prekybininkų iš Gariūnų ar Rietavo turgaus ir plius atrakcionų parkas. Išvažiuojamieji Gariūnai, taip sakant. Vaizdelis ne koks… Ir stovėjom mes ten su savo gaminiais tarp apatinių rūbų, kojinių, telefonų dėkliukų, akinių nuo saulės, marškinėlių, chalatų… Vien turgaus prekės. Bevaikščiodamas po mugę radau dar vienus rankdarbius. Ir kaip galvojate, kas ten buvo? Lietuvaitė emigrantė savo darbus pardavinėjo. Dar netoliese įsikūręs tunisietis atvežtais iš Tuniso medžio gaminiais prekiavo. Viskas. Daugiau nei vieno meistro, tik pigių prekių perpardavinėtojai. Tada, prieš penkerius metus, galvojau, ačiū Dievui, Lietuvoje to nėra. Bet jau beveik yra! Situacija Lietuvos mugėse blogėja sparčiai: dideliu pagreičiu ritamės Švedijos link. Bet lietuviškos mugės tikrai nėra ta vieta, kurioje mes, kūrėjai ir meistrai, norėtumėme supanašėti su švedais.

Trys metai apmąstymų, dar dveji – pašnekesių su kolegomis apie į neviltį varančią situaciją mugėse, perpardavinėtojų įsigalėjimą, organizatorių aroganciją ir nesiskaitymą su tikrais meistrais… Nepasitenkinimo burbulas sprogo. Šiandien mes turime virš 150 geriausių Lietuvos meistrų grupę, kuri yra pasiruošusi pakeisti situaciją. Nuo šiol mugėse, kur pamatysite plėvesuojančią tamsiai raudoną Kūrėjų-Meistrų vėliavą “KM”, būkite tikri: kūrinį ar gaminį perkate iš lietuvių autoriaus rankų. Mes garantuojame, kad prekyvietėje, pažymėtoje Kūrėjų-Meistrų vėliava, nebus nė vieno įvežtinio gaminio (ką čia slėpti – nė vieno kinietiško!), nė vieno svetimo gaminio - pardavinėti ne savo rankų dirbinius draudžia grupės taisyklės. Griežtos taisyklės. Už jų pažeidimą grupės narys bus šalinamas iš grupės, atimama vėliava. Sukontroliuoti nėra sunku – kas jau kas, bet meistrai puikiai žino, kas, ką ir kaip gamina, kas, ką ir kaip pardavinėja mugėse. Mes, grupės nariai, nesakome, kad visi tikrieji kūrėjai ir meistrai yra tik mūsų grupėje. Mes sakome, kad visi mūsų grupėje esantys – tikri Lietuvos kūrėjai ir meistrai. Kiekvienas, abejojantis tuo, ar mes kuriame patys, gali atvykti pas bet kurį grupės narį: jis nusives jus į savo dirbtuves ir paaiškins, ką ir kaip kuria. Neužilgo visų meistrų pavardes galėsite sužinoti interneto svetainėje www.kurejai-meistrai.lt (puslapis kuriamas).

Patekimas į grupę ir sudėtingas, ir lengvas. Pagrindinis grupės priėmimo kriterijus yra “gaminu pats”. Bet jis tikrai ne vienintelis. Pirkėjai, atėję į Kūrėjų-Meistrų vėliava pažymėtą prekyvietę neras “pradinukų lygio” darbų ar netvarkingų, chaotiškai išdėliotų prekių. Ir, be abejo, tikrai neras įvežtinių gaminių. Priimant į grupę vertinama viskas kartu: ir darbai, ir prekyvietė, ir meistro meilė savo darbams. Nei tautodailininko pažymėjimas, nei Tautinio paveldo sertifikatas, nei priklausymas kūrybinėms organizacijoms, nei titulai, nei statusai jokios įtakos neturi. Tad mūsų grupėje yra įvairių kūrėjų bei meistrų: ir turinčių išvardintų “regalijų”, ir neturinčių visiškai nieko, tik kuriančių nuostabius darbus ar gaminančių kokybišką produkciją.

Kokios dar priežastys (be kiniškų prekių perpardavinėtojų), privertė susivienyti kūrėjus ir meistrus? Jų nemažai. Tai ir mugių organizatorių (ne visų!) arogancija, nenoras suprasti, kad Lietuvos mugės nyksta įsigalint įvežtinėms prekėms, beatodairiškas prekyviečių kainų kėlimas, kurias išgali susimokėti tik perpardavinėtojai. Tai ir Tautodailininkų sąjungos visiška degradacija – su tautodailininko pažymėjimu žmonės prekiauja bet kuo, tik ne savo darbais (arba truputis savo, truputis iš bet kur). Tai ir Tautinio paveldo gamintojo sertifikato nuvertėjimas – meistras, turintis Tautinio paveldo sertifikatą žvejybos bučių pynimui (!), gauna mugėje geriausias vietas ir prekiauja lenkiškais medienos dirbiniais (pavyzdžių yra daugiau). Tai ir profesionalių dailininkų nuvertinimas – mugėse, be tautodailininko pažymėjimo ar Tautinio paveldo sertifikato jie yra niekas, nulis, gauna prasčiausias vietas arba moka didžiausią kainą. Ar normalu, kad profesionalus dailininkas, baigęs Dailės akademiją, kuriantis ir gyvenantis iš savo kūrybos, vertinamas žemiau už savamokslį tautodailininką? Kad turimas Meno kūrėjo statusas mugių organizatorių akyse nieko nereiškia? Sutikite, situacija absurdiška. Tai turi keistis. Ir tai keisis. Neišvengiamai. Mes nusiteikę ryžtingai.

Džiaugiamės, kad yra mugių organizatorių, kurie iškart suprato, kad negalima ignoruoti Kūrėjų-Meistrų grupės. Kad mes esam tie meistrai, pagal kurių darbus ateities meistrai gaus Tautinio paveldo sertifikatus (pagal įstątymą, TP sertifikatą gali gauti, jei dirbi taip ir gamini tai, kas Lietuvoje buvo gaminamane anksčiau nei prieš 50 metų). Kalbu apie naujuosius Vilniaus Kaziuko mugės organizatorius “Concept events & media”. Jie patikėjo mūsų idėja ir Vilniaus Kaziuke 2019 mūsų grupei skyrė atkarpą tarp Jogailosir A. Jakšto gatvių. To Kaziuko mugėje nebuvo seniai. To, kad žmogus, atėjęs į mugę, rastų vien tik tuos, kas patys kuria ir gamina, jokių perpardavinėtojų. Jei juvelyrika, tai tikra juvelyrika, ne suvarstyti karoliukai iš Kinijos, jei keramika, tai tokia, kokios kitur nenusipirksi, jei siūti rūbai, tai tik pačios siuvėjos modeliuoti ir siūti, jei kalvio gaminiai, tai ant priekalo Žemaitijoje ar Lietuvoje nukalti, jei medienos gaminiai – tai tikrai ne lenkiški, jei stiklo – tai tikrai lietuviški ir pačių stiklo meistrų pagaminti, jei odinės šlepetės –gražios, tvirtos, siūtos Suvalkijoje arba Vilniuje. Kalėdinėje prekyboje prekiaudamas šią žinią (apie tikrųjų meistrų zoną Vilniaus Kaziuke ir apie grupės įsikūrimą) pasakydavau savo pirkėjams. Nebuvo nei vieno abejingo, visi džiaugėsitokia naujiena. Ir nuostatą “į Kaziuką nebevaikštau, nes ten nieko gero ir nieko orginalaus” pakeisdavo “Į jūsų zoną tikrai ateisiu”. Taigi Kūrėjų-Meistrų grupės vardu kviečiu apsilankyti mūsų zonoje! Gerą nuotaiką garantuojame. Garantuojame ir tai, kad namo parsinešite tik lietuvių autorių sukurtus ir pagamintis dirbinius.Beje, pirmąsias Kūrėjų-Meistrų vėliavas “KM” pamatysite jau Sartų lenktynėse bei Palangos Stintoje. Įsidėmėkite Kūrėjų-Meistrų vėliavą – ji plėvesuos visose Lietuvos mugėse!

Jeigu kam nors įdomu paskaityti apie viso šito judėjimo pirmines priežastis, švediškas muges, mano įspūdžiai yra čia:

(išdėstyta chronologiškai)

1.https://www.facebook.com/aivaras.norbutas/posts/568640849845239

2.https://www.facebook.com/aivaras.norbutas/posts/568677269841597

3,https://www.facebook.com/aivaras.norbutas/posts/568677889841535

4.https://www.facebook.com/aivaras.norbutas/posts/569141463128511

5.https://www.facebook.com/aivaras.norbutas/posts/569141916461799

Nuotraukų albumas čia:

https://www.facebook.com/aivaras.norbutas/media_set?set=a.568663583176299&type=3