„Motyvuoti atletai“ A. Swan ir I. Swan: gyvenime svarbiausia atrasti balansą

Jie kartu gyvena. Kartu sportuoja. Kartu gamina sveiką maistą savaitei ir nepaliaujamai šypsosi. „Motyvuotų atletų“ įkūrėjas Artur Swan ir Ieva Swan tikina, kad poroje svarbiausia rasti balansą ir harmoniją. O tam juos paruošė ne seminarai ar knygos apie santykių kūrimą, o... sportas.

Ir Ieva, ir Artur sutinka, kad tiek juos, kaip asmenybes, tiek jųdviejų tarpusavio santykius formuoti padėjo sportas. „Bet kokia sporto šaka ilgainiui įdiegia žmoguje discipliną ir atsakomybę už priimtus sprendimus. Ir visai nesvarbu, ar tai treniruočių grafikas, ar susitikimas su draugais – sportuojančiam žmogui tvarka turi būti!“, – šypsosi nuo mažų dienų sportuojanti I. Swan. „Sportuojantis žmogus kur kas atsakingiau žvelgia ir į save patį. Jis žino ir supranta, kaip visi „nuklydimai į šoną“ paveiks jo savijautą, ir pats nusprendžia, ar gali sau tai šiandien leisti“, – prideda Artur.

Į kraują įaugęs sportas

Visa Ievos vaikystė tiesiogine to žodžio prasme prabėgo sporto mokykloje – mergina ruošėsi tapti profesionalia bėgike ir treniravosi dukart per dieną. Viskas apsivertė Ievai pakliuvus į avariją – gydytojai sportuoti uždraudė, o svajonės apie profesionalų bėgimą ėmė blukti. Tačiau ji nesiruošė sustoti: „Sportas suteikia pasitikėjimo savo jėgomis ir užsispyrimo – negalėjau sau leisti imti ir pasiduoti. Būtent šios savybės padėjo man išlaukti momento, kai vėl galėsiu bėgti. Nors į profesionalų sportą negrįžau, bėgimas man įaugęs į kraują – anksčiau bėgau laikui, siekiau kuo geresnių rezultatų, o šiandien bėgu, nes to reikia man, nes noriu būti sveika ir gerai jaustis. Be to, tai puikus būdas pabūti tik su savimi – man tai labai svarbu.“

Tuo tarpu Artur sportuoti pradėjo tik sulaukęs 25-erių. „Šešiolikos į sporto salę užsukau pirmąkart. Jaunystėje turėjau polinkį į epilepsiją, tad po pirmo bandymo iškelti štangą nualpau. Gydytojai sportuoti man neleido. Užtrukau 9-erius metus, kol užsibrėžiau tikslą tapti geresne savo paties versija ir žengiau pirmą žingsnį. Po poros metų sistemingų treniruočių rezultatai nedžiugino. Supratau, kad vien sporto neužteks – atsisakiau alkoholio ir tabako, siautulingų vakarėlių ir susikoncentravau į sveikatą ir gerą savijautą,“ – pasakoja A. Swan.

Svarbiausia harmonija!

Kaip fizinė veikla pakeičia žmogų? „Tik į gerą!”, – choru sušunka Ieva ir Artur. „Visi priimti sprendimai, naudingi sveikatai, mane pakeitė. Anksčiau be 10 val. ryto nekeldavau kojos iš lovos ir visuomet būdavau tas, kuris nepasirodydavo pirmoje paskaitoje. Man visiškai nerūpėjo, ką, kada ir kaip valgau – apie maisto gaminimą ir derinimą negalėjo būti nė kalbos. O šiandien aš keliuosi 6 val. ryte (be žadintuvo!) ir jaučiuosi puikiai. Visą dieną esu kupinas energijos, nes sveikai maitinuosi. Pamiršau visas nesubalansuoto gyvenimo sukeltas ligas – nebežinau, kas yra epilepsija, gastritas ar skydliaukės problemos. Aš suvyriškėjau, tapau ramesnis ir rimtesnis, tuomet ėmė sektis ir darbe, ir nuosavame versle ir... meilėje (šypsosi). Ir už visa tai esu dėkingas tiems sprendimams, kuriuos priėmiau“, – tikina Artur.

Balansą ir sveikos gyvensenos harmoniją aktyvi pora stengiasi išlaikyti ir tarpusavio santykiuose. Ieva tiki, kad vienas iš sėkmingos santuokos receptų yra vyrą ir žmoną jungiantys dalykai: „Aš manau, kad kiekvieno iš mūsų gyvenimo partneris turėtų būti kažkuo panašus į mus pačius. Jei kartu būna visiškai skirtingi žmonės, labai svarbu, kad jie vienas kitą puikiai suprastų ir palaikytų. Mus su vyru jungia tas pats požiūris į sportą, mitybą ir gyvenimo balansą – sportuojame drauge, nes taip linksmiau. O jei sunku, vienas kitą palaikom – tai galioja tiek kalbant apie sportą ir sveiką mitybą, tiek apie gyvenimą apskritai.“
„Tik nepagalvokit, kad mes valgom vien vištieną ir ryžius!“, – prideda Artur. „Mes mėgstame skaniai pavalgyti, kartais pasilepinti, tačiau kartu žinom, kad nepraleisime treniruočių. Gyvenime svarbiausia atrasti balansą ir kontroliuoti, kad tingulys ir nuklydimai neužsitęstų per ilgai. Tačiau jų kartais reikia tam, kad „persikrautum“ ir grįžtum atgal į ritmą. Juk jei nuolat save ribosi, nuo rutinos gali ir stogas nučiuožti (juokiasi)!“
Jam pritaria ir žmona: „Kiekvienas žmogus turi pasirinkimo galimybę – jo priimti sprendimai turi daryti jį laimingą. . Labai svarbu atrasti harmoniją, meilė sportui neturėtų tapti apsėdimu – tai gali labai varginti. Reikia leisti sau šiek tiek atsipalaiduoti, pasimėgauti akimirka: ar ilgėliau pagulinėti lovoje, ar pasimėgauti skanėstu. Ir jokiu būdu negraužti savęs dėl to suvalgyto šokoladinio batonėlio – juk kitą dieną grįši į sporto salę ir išbarstysi visas kalorijas!“ – juokiasi Ieva.

Amžius – ne kliūtis!

Su sportu, aktyviu gyvenimo būdu ir sveika gyvensena pora sieja ir savo ateitį. Pasak jų, vienintelė kliūtis, dėl kurios nustotų sportuoti – suprastėjusi sveikata. „Aplinkiniai nuolat kartoja, kad pagausėjus šeimai pasibaigs visos treniruotės. Tačiau mes tuo netikim – turim daug gerų pavyzdžių, kad viskas yra suderinama, tereikia noro. O tai jau priklauso nuo žmogaus ambicijų ir jo įpročių. Mūsų su Ieva gyvenime sportas užima tokią vietą, kad nesportuodami abu jaustumėmės blogai – tiek fiziškai, tiek emociškai. Juk ir profesionalūs sportininkai, baigę savo karjerą, nenustoja sportuoti savo malonumui“, – sako Artur.

Jis tikina, kad amžius sportui taip pat netrukdo – svarbiausia tinkamai įvertinti savo sveikatą ir galimybes, o tada pasirinkti tinkamą sporto šaką. „Turiu puikų pavyzdį – mano tėtis, kuriam dabar 67-eri, sportuoti pradėjo tik sulaukęs 60-ojo gimtadienio. Jis sportuoja 5–6 kartus per savaitę: mina dviratį, kilnoja svarmenis, mudu dažnai susitinkame ir sporto salėje. Jis atrodo ir jaučiasi puikiai! Mano tėtis – puikus įrodymas, kad amžius nėra riba. Aš tikiu, kad mūsų gyvenime sportas visuomet bus šalia“, – tikina A. Swan.