Moterų išpažintys: blaivios – gražios, girtos – pasiutusios

„Ką gėdingiausio buvote padariusios girtos?“ – vienoje moterų grupėje linksmą diskusiją užvedė Karina. Patikėkite, „baltų arklių“ kompanija ar meilės žinutės buvusiam draugui – tik „gėlytės“. Padauginusios alkoholio, kai kurios tampa tikromis galiūnėmis, galinčiomis kakta nulaužti šaldytuvo dureles, ar viliokėmis, į pasimatymą drįstančiomis pakviesti patį policininką. Žiūrėkite, kad artėjančios šventės panašių „dovanų“, dėl kurių būna nepaprastai gėda, neįteiktų ir jums.

Einu, einu ir niekaip nepareinu…

Girtai grįžti namo – užduotis ne iš lengvųjų. Jos įveikti Rugilei nepavyko, nors trūko visai nedaug: „Ėjau namo. Ėjau, ėjau… Ir tik apsidairau, kad kažkokiuose laukuose stoviu, kur žolės virš galvos. Supanikavau, skambinau draugei, kad mane surastų arba sraigtasparnį suorganizuotų. O esmė ta, kad buvau 100 m nuo namų. Valio.“

Panašia istorija dalijasi Diana. Artimas kelias namo jai staiga tapo labai tolimas. „Kaime namo ėjau porą valandų per aplink, nors namai už poros šimtų metrų buvo, – linksmina grupės nares ji ir tęsia toliau ta pačia tema, – prirašinėju nesąmonių dažnai, kad ryte noriu mirti iš gėdos. Vieną kartą ant tvoros vartų bandžiau muziką išjungti.“

Iki namų yra negrįžusi Monika: „Su brolio žmona atsidūrėme už 100 km nuo namų. Prabudau, nesupratau kur.“ Arba būna, kad aplanko netikėti svečiai. „Vieną kartą vaidenosi, kad prie pat namų durų atėjo daug daug vilkų ir kad jie kaukė...“ – prisimena Gintarė.

Kai lova tampa bet kas

Pasijuokusi iš likimo draugių, apie save papasakoti išdrįso ir kita Gintarė: „Paskaičius komentarus, tai jau net nebegėda, kad, grįžusi namo, nenuėjau iki lovos ir užmigau ant kilimo...“ Bet užmigti kažkur namie, palyginti, niekis. „Aš, sėdėdama ant suoliuko, sugebėjau nukristi atbula ir užmigti“, – patirtimi dalijasi Karina.

Įdomiai vakarėliai baigėsi dar kelioms merginoms. Viena jų „nulūžo“ baro tualete, o kita užmigo... rakindama duris. Dar viena grupės narė prisiminė, kad jos saugiu miegu pasirūpino kolegos iš darbo. „Labiausiai buvo gėda, kai šventėme su bendradarbiais, o aš tiek prigėriau, kad atsikėliau pririšta prie suolo... Nes apačioje buvo akmenys – bijojo, kad neužsigaučiau“, – rašo Sima.

O Kamilė žino, kad, būnant girtai, vedžioti šuns nereikėtų: „Vyras pasakojo, kad ryte po vakarėlio, aš užsimaniau šunį pavedžioti. Sako, pusvalandis praėjo, valanda, dvi, sako, tavęs kaip nėra, taip nėra. Sako, su vyrais susiruošėme į paiešką, atidarome duris, o mūsų šuo po kiemą laksto, išeiname toliau į kiemą, o tu tarp vartelių „smigusi“.“

Ko tik nepridirbi

Padauginusios alkoholio, moterys yra iškrėtusios daugybę kvailysčių. Štai Brigita vietoje dešrelių sugebėjo įžvelgti... kiaulę. „Vieną kartą vaidenosi kiaulė ant stalo. Ten buvo dešrelės, o aš pradėjau šaukti, kad kiaulių nevalgau. Po to karto degtinės nebegeriu“, – prisipažįsta ji.

Na, jei Brigita būtų paragavusi „kiaulės“, nieko baisaus nebūtų nutikę, tačiau kita diskusijos dalyvė suvalgė tikrai ne žmonių maisto. „Šuniuko sauso maisto paragavau. Mama atėjo, sako: „Ką darai?“ O aš: „Ką, ką... Nematai – ragauju“, – linksmą istoriją prisimena Braške Saulyte pasivadinusi moteris.

Tiesa, kai kurioms prireikia ne jų maisto, bet pačių gyvūnų. „Iš pažįstamų girdėjau istoriją, kad atsikėlė su trimis vilkšuniais. Pasirodo, nusipirko šunų!“ – rašo Gintarė. „Aš buvau parsitempusi katiną iš draugės močiutės. Ryte pakeliu galvą, žiūriu – sėdi... Vos „aparpalio“ negavau, pramerkusi akis“, – panašiu įvykiu dalijasi Eglė.

Kai kam pažintis klube vos nesibaigė vestuvėmis. „Mano draugė naktiniame klube „nusikabino“ kažkokį vyrą, abu prisigėrė ir jis jai pasakė „Aš tave myliu“. O ta sako: „Jei myli – „ženykis“. Tai išėję iš naktinio klubo 6 val. ryte, nuėjo į vestuvinių suknelių parduotuvę abu, skambino, laužė duris, kad vestuvinę suknelę nusipirktų, bet po to karto taip ir nebesusitiko“, – rašo Laura.

Gėdingų nuotykių būta daug: „Esu atsikėlusi ne kartą su surištais batais, agurkais ausyse, išpieštu veidu, sumuštiniais kišenėse“, „Paskutinį kartą buvo bare gėdingas įvykis: prie staliuko sėdėjome ir nesulaukėme gėrimų. Žiūriu – kitam staliukui atnešė butelį, o prie jo nieko nebuvo. Aš tik šast tą buteliuką, papilsčiau draugėms, sau ir atgal padėjau“, „Vaikas ant asfalto su kreidutėmis dieną buvo visko pripaišęs, o vakare šventėme mano gimtadienį, tai tarp tų piešinukų ir tokį didelį X buvo nupiešęs. Tai, gerai išgėrusi, susirinkau visus namų kastuvus, plaktukus ir šiaip vyro įrankius ir ėjau lobio išsikasti“, „Šventėme draugės gimtadienį kavinėje. Aišku, visa graži, su aukštakulniais. Ir kažkaip atsitiko, kad nuo baro pavogiau visus čiulpinukus, susikroviau į rankinę, čiupau ananasą nuo stalo ir, bėgdama pro duris, draugui rėkiau: „Bėgam, pusryčius jau nugvelbiau!“

Diskusija įgavo pagreitį, o moterys ėmė atvirauti apie skaudesnius, bet juokingus nutikimus. Pavyzdžiui, Ingai gerą vakarėlį kaskart primena randas ant kaktos. „Sugebėjau kakta nulaužti šaldytuvo dureles. Dabar turiu ant kaktos randą, – šypsosi moteris ir priduria, kad tai ne vienintelis toks jos – girtos – išpuolis prieš namuose esančius daiktus. – Mano kakta visada kenčia, teko ir tualeto dangtį kakta sulaužyti. Gėda prisiminti.“

Tik ką buvęs „draugu“, degtinės butelis greitai tapo „priešu“ Eglei: „Nukritau nuo kalno su degtinės buteliu ir su kakliuku persikirtau antakį. Trys siūlės buvo, teko eiti su mėlyne po akimi į darbą.“

Taip gražu, kad net baisu

Išgėrus alkoholio, nesinori, kad grožis nublanktų. Ką daryti? Žinoma, imti dažytis. Tačiau moterys atvirauja, kad rezultatas išsiblaivius tikrai netenkino. „O yra buvę, kad išgėrusios pasijuntate be galo gražios, protingos visomis temomis, nuostabios šokėjos, gyvenimo ekspertės? O po to tenka pamatyti nuotraukas ar, neduok Dieve, filmuotą medžiagą… Ir tada būna gėda iki pamėlynavimo... Pasirodo, kad buvai girta beždžionė“, – klausia Rugilė. „O dar balsas… Kai išgirdau ir pamačiau vaizdo medžiagą, labai ilgai nešvenčiau...“ – pritaria Ernesta.

Gražuolių grupėje, pasirodo, yra ir daugiau. „Būna, būna, kad gražesnės ir nėra, o kai pamatai save, tai oho – geriau patylėti“, „Nesvarbu, kad makiažas nubėgęs, „iš veido išėjusi“, bet vis tiek gražiausia“, „Man būna girtai, kad per vakarėlį noriu ryškinti makiažą. Na, atseit vakarinio reikia“, „Va, va! Man irgi tas pats. O ryte, nuotraukas žiūrint, viskas šleivai kreivai pritepta. Nors gražu gi buvo, atrodo...“ – patirtimi dalijasi diskusijos dalyvės.

Taksistams – vėmalai, policininkams – kvietimai į pasimatymą

Įsidrąsinusios moterys papasakojo ir apie tai, kokią „dovanėlę“ yra palikusios taksi vairuotojams. „Buvau privėmusi taksi automobilyje. Tai aš, gražuolė, taksistui daviau 5 Eur ir servetėlių. Sakiau – „Išsivalysi“, – seną, bet įsimintiną nuotykį pasakoja Monika. Jai antrina ir Gintarė: „Buvau ir aš taksi privėmusi. Aš sakiau: „Nu, sorry, nesulaikiau, netyčia.“

Taksistams tenka išgirsti ir ypač įdomių klausimų. Pasakoja Greta: „Kitą dieną draugė rašo, ar pamenu, kas buvo taksi automobilyje. Sakau: „Kas, kas – vežė namo ir tiek.“ Sako: „Ne, tu taksistui rodei, ką kalakutas sako, šaukei „šuldu buldu“ ir klausei, ar niekas niekada taksi nepaliko gyvo kalakuto.“

Ne viena diskusijos dalyvė prisipažino net kvietusi į pasimatymą policijos pareigūnus. „Nieko nepamenu, tik pasakojo, kad paskambinau į policiją ir pakviečiau juos į pasimatymą“, – atvirauja Viktorija.

„Yra buvę per vakarėlį, kad kaimynai policiją iškvietė. Jie atvažiavo, nebežinau, kaip ten buvo, bet su vienu iš jų kitą dieną į pasimatymą ėjau“, – kikena Monika.