Moters nužudymu tarnybos metu kaltinamas policininkas: ji ėjo į mane paklaikusiomis akimis, šoviau, bet nereagavo (papildyta)

Penktadienį į Vilniaus apygardos teisme vykusį posėdį byloje susirinko būrys policijos pareigūnų, kurie neslėpė tokiu būdu norintys palaikyti teisiamą kolegą D. Šerpytį. Į teismo posėdį taip pat atvyko ir Vilniaus apskrities policijos viršininkas Renaldas Žekonis.

 

Teismo posėdžio pradžioje buvo pagarsintas kaltinamasis aktas. Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, pernai gruodį agresyvią moterį Vilniaus rajone nušovusiam policijos pareigūnui D. Šerpyčiui pareikšti kaltinimai dėl jos nužudymo viršijus įgaliojimus ir piktnaudžiavimo tarnyba.

 

„Kaltinamajame akte nurodoma, kad, siekdamas sulaikyti asmenį pareigūnas neišnaudojo visų jo turėtų galimybių veikti kitaip, klaidingai įvertino būtinosios ginties situaciją ir panaudojo šaunamąjį ginklą nesant neišvengiamo pavojaus jo ar kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, todėl moters žūtis kvalifikuotina kaip nužudymas“, – anksčiau skelbė prokuratūra.

 

Kaip nurodė kaltinamąjį aktą pagarsinęs prokuroras Rolandas Imbrasas, prieš agresyvią moterį šaunamąjį ginklą panaudojęs D. Šerpytis nesilaikė policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintų reikalavimų užmegzti kontaktą su grėsmę keliančiu, agresyviu asmeniu.

 

„Tokiais veiksmais pareigūnas sukėlė konfliktinę situaciją ir nulėmė agresyvų moters elgesį“, – dėstė prokuroras R. Imbrasas.

 

„D. Šerpytis, viršydamas įgaliojimus, pažeisdamas pareigą gerbti žmogaus orumą, nepaisydamas to, kad šaunamieji ginklai gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, (...) peržengė būtinosios ginties ribas ir panaudojo ginklą, šovė į moterį penkis kartus. (...) Pareigūnas, peržengdamas būtinosios ginties ribas, nužudė moterį ir taip pažemino pareigūno vardą“, – dėstė prokuroras.

 

 

Kaltinamasis D. Šerpytis penktadienį sutiko būti apklaustas teisme. Jis pareiškė neigiantis savo kaltę.

 

„Visiškai nesutinku (su kaltinimais – ELTA)“, – teisme teigė vyras.

 

D. Šerpytis teisme pasakojo, kad 2023 m. gruodžio 12 d. su kolegomis atvyko į Vilniaus rajone esantį namo kiemą, sutiko ten laukusius greitosios medicininės pagalbos medikus. Medikai, pareigūno teigimu, jam papasakojo, kad juos užpuolė galimai psichine liga serganti, neadekvati, agresyviai besielgianti moteris.

 

„Medikai pasakojo, kad moteris iš namų išėjo su kastuvu ir kirviu rankose. Daužė automobilį dešinėje pusėje. Ten sėdėjo moteris medikė. (...) Agresyvi moteris kastuvu trenkė medikui per ranką, apdaužė automobilį“, – prisiminė D. Šerpytis.

 

Pareigūnas teigė, kad jam su kolegomis priėjus prie namo, kuriame buvo moteris, buvo pasibelsta į duris.

 

„Ji pradėjo rėkti: „tik pabandykite, aš jus papjausiu“. Sakiau: „ponia, policija, atidarykite, duris“, – pasakojo D. Šerpytis.

 

Galiausiai, anot jo, moteriai neatidarant durų, nutarta duris laužti. Pasak D. Šerpyčio, toks sprendimas priimtas, nutarus, kad moteris kelia pavojų tiek aplinkiniams, tiek ir sau. Be to, pareigūno teigimu, įvertinta ir tai, kad agresyvi moteris jau buvo užpuolusi medikus, apgadinusi jų tarnybinį automobilį.

Išlaužus duris, pasak kaltinamojo, jis pamatė, kad moteris buvo pasiėmusi didelį peilį ir šaukė „užmušiu“. D. Šerpytis tvirtino bandęs iš moters atimti peilį, tačiau jam nepavyko.

 

„Šoviau iš „tazerio“. Ji suklupo, kažkas iš kolegų prispaudė jos rankas. Bandžiau ištraukti „tazerį“. Ji pradėjo stotis, mes atsitraukėme. Buvau vėl užsitaisęs „tazerį“, šoviau. Nepataikiau, moteris užsidarė durys. Dar kartą garsiai ir aiškiai sakėme „policija, išeikite“. Ji šaukė „užmušiu“, – pasakojo kaltinamasis.

 

Vėliau, anot D. Šerpyčio, bandant sutramdyti moterį, buvo panaudotos dujos.

 

„Bet moteris lyg niekur nieko atsistojo“, – sakė D. Šerpytis.

 

Pareigūno teigimu, moteriai toliau nepaklusus, buvo panaudota ir teleskopinė lazda, kuria moteriai trenkta per nugarą.

 

Pasak D. Šerpyčio, lauke, agresyviai moteriai toliau nepaklusus pareigūnų reikalavimams, ji policininkus puolė su peiliu. Anot pareigūno, išnaudojus įvairias priemones ir galiausiai įvertinus, kad moteris toliau kelia grėsmę, buvo panaudotas šaunamasis ginklas.

 

„Išsitraukiau ginklą, kolegos tai pamatė. Ji ėjo į mane paklaikusiomis akimis. Kolegos užėjo už manęs, buvo labai slidu. Viso sulaikymo metu tiek aš, tiek kolegos slidinėjo. Jai artėjant, jai pasakiau „policija, šausiu“. Ji nereagavo, aš šoviau. Ji vis tiek nereagavo, tada aš iššoviau dar keturis šūvius“, – pasakojo D. Šerpytis.

 

Jis nurodė pirmą šūvį paleidęs į kojų sritį. Pasak D. Šerpyčio, paleidus daugiau šūvių, moteris galiausiai nustojo artintis prie jo.

 

 

D. Šerpytis, atsakinėdamas į klausimus teisme, teigė, kad įvykio vietoje buvo keturi policijos pareigūnai.

 

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė klausė kaltinamojo, kodėl susigrūmus su moterimi pirmą kartą ir nepavykus jos sutramdyti, nebuvo iškviesta.

Kaltinamasis replikavo, kad tuomet pareigūnams grėsė pavojus.

 

„Koks grėsė pavojus, jei moteris buvo atsitraukusi į namą?“, – klausė J. Dabulskytė-Raizgienė.

 

D. Šerpytis sakė iš patirties žinantis, kad, jei ir būtų pasikvietęs pastiprinimą, jis greitai nebūtų atvykęs.

 

„Bet moteris buvo namo viduje, o jūs buvote lauke keturiese? Kodėl laiko nebuvo?“, – stebėjosi teisėja.

 

„Moteris bet kada galėjo išeiti į lauką, mums grėsė pavojus“, – atsakė D. Šerpytis.

 

J. Dabulskytė-Raizgienė tvirtino, kad sprendžiant iš bylos duomenų, tarp kurių yra ir vaizdo įrašas, fiksuotas pareigūnų ant kūno nešiojamomis kameromis, į įvykio vietą atvykę pareigūnai neprisistatė moteriai ir iš karto sakė: „daryk duris“.

 

 

Vilniaus rajone pareigūno nušautos moters sūnūs iš policininko ir Lietuvos valstybės prašo jiems priteisti 100 tūkst. eurų, tai yra kiekvienam po 50 tūkst. eurų.

Vienas iš nušautos moters sūnų Igoris Tolkačovas pasakojo, kad jo motinai psichozės priepuoliai ištikdavo maždaug kas tris mėnesius, trukdavo kelia dienas. Vyras pasakojo, kad motina priepuolių metu tapdavo agresyvi, šaukdavo ant žmonių, juos įžeidinėdavo.

 

„Buvo akmenį metusi į kaimynus“, – prisiminė I. Tolkačovas.  

 

Tą dieną, anot jo, kai mama buvo nušauta, jos darbdavys paskambino ir pranešė, kad jie elgiasi agresyviai.

 

„Paskambinau Bendrajam pagalbos centrui, paklausiau, ką daryti. Man atsakė, kad jos negali išvežti, jei ji nenorės pati“, – sakė I. Tolkačovas.

 

Jis nurodė paprašęs, kad medikai atvyktų pas jo motiną ir įvertintų jos būklę. Tik vėliau vyras nurodė važiavęs pats pas mama, tačiau pamatęs įvairių tarnybų automobilius ne iš pradžių nesuprato, kas įvyko. Vėliau I. Tolkačovas teigė, kad jam buvo pranešta apie tai, kad jo motina buvo nušauta.

 

I. Tolkačovas, paklaustas, kodėl teikia 50 tūkst. eurų ieškinį, pabrėžė, kad tai dar dėl dvasinių išgyvenimų, kuriuos patyrė po mamos mirties. Jis nurodė lankęsis pas psichologą.

 

Nukentėjusysis taip pat teismo prašo atlyginti išlaidas, patirtas už motinos laidotuves, kapo sutvarkymą ir granitinio paminklo pagaminimą bei pastatymą.

 

Kitas nušautos moters sūnus pasakojo teisme, kad motinai psichinės problemos prasidėjo po to, kai sudegė jų šeimos namai. Anot jo, vaikai po minėto įvykio atsidūrė globos namuose. Jis pats nurodė vėliau apsigyvenęs pas mama ir matydavo jos priepuolius.

 

Vyras, aiškindamas, kodėl teikia teismui 50 tūkst. eurų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad po mamos mirties jis pradėjo vartoti narkotikus – kristalus. Vėliau jis nurodė, kad gydėsi nuo priklausomybės. Nukentėjusysis nurodė narkotikus vartojęs ir prieš mamos mirtį.

 

Teismas kitame posėdyje byloje ketina pradėti liudytojų apklausas.

 

 

Nukentėjusiųjų nušautos moters sūnų advokatas Dainius Dargevičius po teismo posėdžio žurnalistams sakė, kad bylos medžiaga rodo, jog pas moterį atvykę policijos pareigūnai nesielgė taip, kaip numatyta policijos instrukcijose.

 

„Atvykę pareigūnai nepasisveikino, neįvedė į situaciją ir moteriai pasirodė, kad čia kažkokie priešai. (…) Dažniausiai, kai atvyksta policijos pareigūnai, jie prisistato, pasisveikina, paaiškina, dėl ko atvyko, ir bando išspręsti situaciją. Šiuo atveju to nebuvo“, – sakė D. Dargevičius.

 

Advokatas tvirtino, kad susipažinus su vaizdo įrašu byloje, esą taps aišku, kad pareigūnai elgėsi netinkamai.

 

„Atvykę pareigūnai privalo prisistatyti, užmegzti pokalbį su konfliktuojančiu asmeniu“, – kartojo D. Dargevičius.

 

Advokatas pabrėžė, kad moteris sėdėjo užsirakinusi namie, ji esą pareigūnų atžvilgiu agresyviai nesielgė, o pareigūnai elgėsi netaktiškai.

 

„Buvo iš karto tam tikri sakiniai, įvelta į konfliktinę situaciją, pradėtos laužti durys. (...) Yra byloje duomenų apie tai, kad pareigūnai elgėsi chaotiškai, netaktiškai, nebuvo suplanavę jokių veiksmų“, – nurodė D. Dargevičius.

 

Jis teigė nenorintis komentuoti tai, kad nušauta moteris buvo užpuolusi medikus, mat, anot advokato, tai nėra bylos medžiaga.

 

„Pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, pagal byloje esančią medžiagą, turėjo medikus pašalinti iš tos vietos ir užtikrinti jų saugumą. To irgi nebuvo padaryta, bet čia ne apie tai kalba“, – užsiminė advokatas.

 

D. Dargevičius, paklaustas, kodėl vienas iš sūnų, kai jam mamos darbdavys pranešė, jog moteris elgiasi agresyviai, nevažiavo pas motiną iš karto, teigė, kad sūnus tiesiog turėjo dirbti, negalėjo mesti darbų iš karto.

 

„Tam ir kreipėmės į medicinos pagalbą, į policijos pareigūnus, kad situacija būtų suvaldyta“, – sakė D. Dargevičius.

 

 

Kaltinamo pareigūno D. Šerpyčio advokatas Romualdas Drakšas po teismo posėdžio žurnalistams sakė, kad visiškai nėra svarbu, kaip pareigūnai elgėsi iki lemtingų šūvių. Jis pabrėžė, kad jo ginamasis kaltinamas peržengęs būtinosios ginties ribas. Advokatas pabrėžia su tuo nesutinkantis.

 

„Pats kaltinimas yra dėl būtinosios ginties ribų peržengimo. Būtinosios ginties situacija prasideda nuo to momento, kada jį (D. Šerpytį – ELTA) puolė. Viskas, kas buvo iki tol, buvo „kas būtų, jeigu būtų“. Dabar buvo trys pasakymai iš skirtingų policininkų, kad „ponia, policija, atidarykite“. Tai, ar ketvirtas pasakymas kažką lemtų? Jeigu jie lauktų pastiprinimo, kurio jie negalėjo sulaukti, ar tai kažką lemtų?

 

Esmė, kad jie turėjo teisę taip elgtis, jie turėjo pagrindą galvoti, kad ji kelia pavojų aplinkiniams ir jie galėjo bandyti ją sulaikyti, ką ir darė. Kas įvyko gale? Visi jų veiksmai – sulaikymas, durų išlaužimas – patys savaime pasekmių nesukėlė, nesukėlė moters žūties, jie sukėlė jos agresiją, kuri ir buvo prieš tai, kuri galėjo būti prieš tai, kuri, kiek girdėjome iš parodymų, labai dažnas dalykas būdavo, jei ji su kirviu, peiliu paskui vaikus bėgiodavo. Tai ta agresija nebuvo kažkas neįprasto. Pasekmę sukėlė jos puolimas, tai, kad ji atstačiusi peilį puolė konkretų pareigūną, kuris nebeturėjo, kur trauktis“, – dėstė R. Drakšas.

 

Ji nurodė, kad D. Šerpytis nesiekė nužudyti moters. Pasak advokato, pirmi keturi šūviai į moterį buvo paleisti į kojas ir rankas ir tik penktasis, kuris buvo lemtingas, buvo paleistas į pilvą, tačiau netyčia, nes jo ginamasis šovė, slysdamas.

 

„Jis naudojo ginklą tik tada, kada kilo labai realus pavojus jo gyvybei“, – apie savo ginamojo veiksmus kalbėjo advokatas.

 

R. Drakšas teigė nemanantis, kad bylos eigą iš esmės pakeis vaizdo įrašas, kurį ketinama peržiūrėti teisme.

 

„Atėjo ir sako; „ponia, atidarykite duris“. Žmogui, pas kurį agresyvi psichozė... Kas nors pasakys, kad tai turi įtakos? Žmogus gainiojasi visus iš eilės, kuris darbe turbūt ne be reikalo buvo pašalintas“, – svarstė advokatas.

 

R. Drakšas teigė pastebėjęs, kad nukentėjusieji byloje nušautos moters sūnūs neskubėjo pas motiną, nors jos darbdavys jiems pranešė, jog moteris yra agresyvi.

„Nelabai jie skubėjo pas tą mamą. Sužinojo, susitiko po daugiau nei valandos, atvažiavo, kartu neskubėdami nuvažiavo. Taip nebūna, kai būna artimi santykiai. Pas ką nors artimasis nukentėtų, tai tu viską meti ir leki, kai sužinai, o ne važinėji po miestą, sustoji sulčių nusipirkti, pasiimti pakeliui brolį ir tada svarstai, ar važiuoti verta, ar neverta“, – dėstė jis ir pridūrė nesutinkantis su 100 tūkst. ieškiniu, pateiktu nušautos moters sūnų.

 

 

ELTA primena, kad pernai gruodį agresyvią moterį Vilniaus rajone nušovusiam policijos pareigūnui pareikšti kaltinimai dėl jos nužudymo viršijus įgaliojimus ir piktnaudžiavimo tarnyba.

 

Agresyvi 1972-aisiais gimusi moteris su kastuvu puolė ir aptalžė medikus bei greitosios medicinos pagalbos automobilį, po to su peiliu puolė atvykusius policijos pareigūnus. Pareigūnai įvairiais būdais bandė ją raminti, malšinti, bet moteris su peiliu puolė juos. Į moterį pareigūnas paleido kelis šūvius, nuo vieno jų moteris mirė.

 

Siekiant sutramdyti agresyvią moterį, naudotos dujos, elektros impulsinis prietaisas „Taser“. Tačiau, kaip teigė policija, moteris nereagavo, specialiosiomis priemonėmis jos sutramdyti nepavyko.

 

„Kaltinamajame akte nurodoma, kad, siekdamas sulaikyti asmenį pareigūnas neišnaudojo visų jo turėtų galimybių veikti kitaip, klaidingai įvertino būtinosios ginties situaciją ir panaudojo šaunamąjį ginklą nesant neišvengiamo pavojaus jo ar kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, todėl moters žūtis kvalifikuotina kaip nužudymas“, – rašoma prokuratūros pranešime.

 

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2023 m. gruodžio 12 d. policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, panaudojo tarnybinį šaunamąjį ginklą, dėl ko žuvo įvykio vietoje buvusi moteris.

 

Per tyrimą nustatyta, kad tą dieną Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ekipažas gavo Operatyvaus valdymo skyriaus pranešimą apie moters keliamą grėsmę greitosios medicininės pagalbos brigados medikams.

 

Apie 14.50 val. atvykę į privataus gyvenamojo namo kiemą Vilniaus rajone, policijos pareigūnai sutiko ten jų laukusią greitosios medicininės pagalbos brigadą, kuri informavo apie moters elgesį ir jos sveikatos būklę. Į iškvietimo vietą atvyko ir antras policijos ekipažas. Maždaug po 10 min. nuo atvykimo buvo panaudotas tarnybinis šaunamasis ginklas. Medicininė pagalba nukentėjusiajai buvo pradėta teikti nedelsiant, tačiau dėl patirtų sužalojimų sunkumo ji mirė įvykio vietoje.

 

Tuo metu policijos generalinis komisaras išreiškė palaikymą kaltinimų sulaukusiam pareigūnui.

 

„Esu įsitikinęs, kad pareigūnas vykdė duotą priesaiką – ginti kiekvieną pilietį, kuriam gresia realus pavojus ir šaunamasis ginklas buvo paskutinė priemonė, saugant save ir medikus nuo realios grėsmės. Pareigūnas nebus paliktas vienas – ir toliau užtikrinsime tiek teisinę, tiek kitą pareigūnui reikalingą pagalbą, siekdami apginti jo teisėtus interesus, užtikrinti kokybišką gynybą Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytais pagrindais“, – perdavus teismui bylą komentavo policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.