Molėtai švenčia 634-ąjį gimtadienį

Vasario 17 d. Molėtams ir molėtiškiams ypatinga - tai 634-asis mūsų gimtadienis, diena, kai pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas Molėtų vardas!

Net ir tokiu metu galime džiaugtis savo miestu ir rajonu, kokie užaugome ir kiek pozityvių pokyčių mūsų dar laukia. 

Molėtai istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1387 metais, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila Vilniaus vyskupijai dovanojo Molėtų kaimą. 16 amžiaus pradžioje įkurtas vyskupo dvaras, jame 1690 metais buvo 57 dūmai, smuklė ir malūnas. 1539 metais gyvenvietė pavadinta miesteliu, Nuo 1552 m. buvo bažnyčia. 1728 metais pastatyta sinagoga. Nuo 1777 minima parapinė mokykla. 1797 metais Rusijos valdžia Molėtų dvarą padovanojo prancūzų generolui G. de Choiseuiliui-Gouffier.

1861 - 1950 Molėtai buvo valsčiaus centras, pradėjo plačiau plėstis. 1867 metais atidaryta valsčiaus mokykla, 1890 metais - vaistinė. Nuo 1872 m. leisti prekymečiai, vyko gausus turgus.

20 a. pradžioje dvaro savininku tapo K. Graužinis. Per 1905 m. revoliucijos įvykius buvo pašalinta rusų ir įkurta nauja valsčiaus administracija.

1915-1918 m. per I pasaulinį karą, Vokietijai okupavus Lietuvą, Molėtai buvo apskrities centras. 1919-1920 m. netoli Molėtų vyko atkaklios Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių dalinių kautynės. 1923-1925 m. išparceliuotas Molėtų dvaras.

20 a. trečiame - ketvirtame dešimtmetyje veikė pieninė, kelios įmonės, bankas, kooperatyvas, elektrinė, malūnas, keliasdešimt parduotuvių, keliolika visuomeninių, tautinių ir religinių organizacijų skyrių, nuo 1937 m. - valstybinė biblioteka.

1941 m. Lietuvos partizanai Molėtuose atkūrė vietos savivaldą. 1941 m. rugpjūčio 29 d. Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu buvo sušaudyta apie 700 Molėtų žydų.

1944 m. apylinkėje veikė Armijos Krajovos dalinys, o tų pačių metų rudenį J. Katino lietuvių partizanų būrys užėmė Molėtus. 1940-1953 metais sovietų valdžia ištrėmė dalį Molėtų gyventojų.

1950 metais iš panaikintos Utenos apskrities 30 apylinkių ir panaikintos Širvintų apskrities 2 apylinkių sudarytas Molėtų rajonas. 1962 metais Molėtų rajonui perduota Vilniaus rajono 5 apylinkės ir Ukmergės rajono 1 apylinkė. 1971 metais panaikintos 2 apylinkės, o 1977 metais kelios apylinkės sujungtos. 1995 metais vietoje Molėtų rajono įsteigta Molėtų rajono savivaldybė.

Molėtai yra rajono savivaldybės, Luokesos seniūnijos, dekanato ir parapijos centras. Miestas įsikūręs tarp Siesarčio, Luokesų, Dūrių ežerų. Iš rytų prie Molėtų prieina Pastovio ežeras ir Labanoro regioninis parkas. Nutiesti plentai veda į Vilnių, Uteną, Ukmergę, Ignaliną. Molėtuose veikia Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, paštas, policija, teismas, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, ligoninė, greitosios medicinos pagalbos, pirminės sveikatos priežiūros centrai, valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vaikų savarankiško gyvenimo namai, gimnazija, progimnazija, pradinė mokykla, menų mokykla, 2 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kūno kultūros ir sporto centrai, turizmo ir verslo informacijos, kultūros centrai, biblioteka, sporto ir kiti klubai, Molėtų krašto muziejus. Nuo 1951 metų leidžiamas laikraštis „Vilnis".