Moldovoje sekmadienį vyksiantys prezidento rinkimai parodys, kur link eina ši šalis

Moldovoje sekmadienį vyksiantys prezidento rinkimai parodys, ar šalis sieks palaikyti glaudesnius ryšius su Europos Sąjunga (ES), ar tęs sovietmečio laikų santykius su Maskva.

Rinkimus Moldovoje taip pat temdo karo kaimyninėje Ukrainoje šešėlis.

Proeuropietiška Moldovos prezidentė Maia Sandu yra aiški favoritė tarp 11 kandidatų.

2,6 mln. gyventojų turinti šalis nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios vis dažniau sulaukia didesnio žiniasklaidos dėmesio.

M. Sandu ir kiti aukšto rango pareigūnai apkaltino Rusiją bandymu daryti įtaką prezidento rinkimams ir tą pačią dieną vyksiančiam referendumui dėl stojimo į ES.

Kas pastatyta ant kortos? 

Už 52-jų M. Sandu, buvusią Pasaulio Banko ekonomistę, kuri 2020-aisiais didesniu nei tikėtasi skirtumu įveikė tuometinį Maskvos remiamą prezidentą, rinkimuose ketina balsuoti apie 36 proc. rinkėjų, rodo Moldovos analitinio centro „Watchdog MD“ atlikta apklausa. 

Jos pagrindinis varžovas, 57-erių buvęs prorusiškų socialistų remiamas prokuroras Aleksandras Stoianoglo, apklausose gerokai atsilieka. Už jį ketina balsuoti tik 10 proc. rinkėjų. 

Tačiau mažai tikėtina, kad M. Sandu sekmadienį surinks 50 proc. balsų, todėl lapkričio 3-iąją vyks antrasis turas, kuriame bus kur kas daugiau įtampos, teigė „Watchdog MD“ analitikas Valeriu Pasha. 

Vadovaujant M. Sandu, Moldova, netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais, pateikė paraišką dėl narystės ES. Birželį blokas pradėjo stojimo derybas su Kišiniovu.

M. Sandu, pristatydama savo kandidatūrą, teigė, kad jos kartos „misija – demokratiškai ir laisvai integruoti Moldovą į didžiąją Europos šeimą“.

„Moldova nebėra laikoma asmeniniu oligarchų verslu ar pinigų plovimo zona, – sakė ji. – Negalime sustoti pusiaukelėje.“

Kita vertus, A. Stoianoglo paragino „atstatyti teisingumą“, kaip jis pavadino, bauginimo atmosferos akivaizdoje ir apkaltino „politinius piktadarius“, kad jie naudojasi karu Ukrainoje kaip pretekstu suvaržyti teises.

Tuo metu referendume bus klausiama, ar Konstitucija turėtų būti pakeista taip, kad joje būtų numatytas stojimo į ES tikslas. Apklausa parodė, kad tam pritartų beveik 54 proc., o prieštarautų 35 proc. respondentų.

Beveik pusė apklaustųjų mano, kad Rusija kelia realią grėsmę.

Koks vaidmuo tenka Maskvai?

M. Sandu ne kartą kaltino Rusiją politiniu kišimusi į šalies reikalus. 1992 metais, netrukus po Moldovos nepriklausomybės paskelbimo, atsiskyrė prorusiškas Padniestrės regionas.

Anksčiau šį mėnesį Moldovos policija atskleidė plataus masto prorusiškų balsų pirkimo schemą, kurioje dalyvavo daugiau nei 100 tūkst. žmonių.

Policijos teigimu, pinigus iš Rusijos į šalį pervedė su pabėgusiu prorusišku oligarchu ir buvusiu politiku Ilanu Shoru susiję asmenys.

Praėjusiais metais už akių už sukčiavimą nuteistas I. Shoras nuolat kritikavo Moldovą, kad ši yra „policinė valstybė“ ir „klusni Vakarų marionetė“.

Pasak kaimyninėje Rumunijoje įsikūrusio Naujosios strategijos centro, Rusijos dezinformacijos kampanijos ir kišimasis į Moldovos rinkimus pasiekė „precedento neturintį lygį“.

Prorusiškoms partijoms pradėjus boikoto kampaniją, „svarbiausias klausimas yra tas, kiek žmonių dalyvaus referendume“, teigia analitikas V. Pasha.

Plebiscite turi dalyvauti ne mažiau kaip 33 proc. rinkėjų, kad jo rezultatai būtų pripažinti galiojančiais. 

Kokia yra rizika?

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Moldovos gyventojai baiminasi, kad kita Maskvos agresijos auka gali tapti jų šalis.

Į šalį plūstelėjo ukrainiečių pabėgėliai, o kainos šoktelėjo, Moldovai, vienai skurdžiausių Europos šalių, siekiant sumažinti savo energetinę priklausomybę nuo Maskvos.

„Karas moldavams kėlė didžiulį susirūpinimą, tačiau, paradoksalu, taip pat buvo žymus istorijos akceleratorius“, – naujienų agentūrai AFP sakė elitinio Paryžiaus politinių studijų instituto („Sciences Po“) politologas Florent'as Parmentier.

Po JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno ir kitų aukšto rango Vakarų šalių pareigūnų vizitų Kišiniove spalio pradžioje apsilankė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir paskelbė apie rekordinę 1,8 mlrd. eurų pagalbą.