Mokytojo kelią renkasi daugiau jaunuolių, bet specialistų mokyklose trūks dar ilgai

Tarp mokytojo profesiją pasirinkusių ir rugsėjį pradėjusių studijuoti pirmakursių – daugiau „šimtukininkų“, taip pat – daugiau vyrų bei užsienyje mokslus jau krimtusių studentų.

Toks pasirinkimas pradžiugino naujus mokslo metus su 266 ugdymo krypties bakalauro studijų pirmakursiais (15 proc. daugiau nei pernai) pradėjusią Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos bendruomenę.

Vis dėlto šios aukštosios mokyklos kanclerė Lina Kaminskienė nuogąstauja, kad tai neišspręs problemų, su kuriomis švietimo sistema dėl mokytojų trūkumo gali susidurti artimiausiais metais, nors situacija, kaip rodo statistika, ir gerėja.

Į akademiją Vilniuje bei Kaune šiemet įstojo daugiau būsimų pedagogų, tačiau profesorė įsitikinusi, kad naujokų skaičius nekompensuos mokytojų stygiaus po 4 ar 5 metų, kai iš mokyklų ims trauktis vyresnioji karta.

Statistikos departamento duomenimis, bendrojo ugdymo įstaigose praėjusiais mokslo metais darbavosi beveik 28 tūkst. pedagogų, arba 1,5 tūkst. mažiau nei ankstesniais mokslo metais.

Statistika rodo, kad didžioji dirbančių mokytojų dalis – vyresnio amžiaus: daugiausia yra 50–59 metų mokytojų (10,6 tūkst.), 60–64 metų – 4,8 tūkst., 65 metų ir vyresnių – 1,2 tūkst., o pedagogų iki 25 metų – tik 253. Vidutinis mokytojo amžius – 50,5 metų (2011 m. – 46,7 metų).

Prognozuojama, kad senjorams nusprendus išeiti, mokykloms gali trūkti net 2 tūkst. mokytojų. Švietimo specialistams nerimą kelia ne vien tik pedagogų amžius, bet ir specializacijos pasirinkimas.

Iki šiol mokykloms itin stigo priešmokyklinio ir pradinio ugdymo specialistų. Pasak L. Kaminskienės, panašu, kad aktyvi komunikacija dėl šios srities specialistų trūkumo pagaliau pasiekė jaunimą – pastaruoju metu tarp būsimų studentų išaugo susidomėjimas būtent šiomis studijų programomis.

L. Kaminskienės teigimu, daugėja kalbos ir literatūros, anglų kalbos ir antrosios užsienio kalbos, istorijos ir geografijos pedagogikos studijų programas besirenkančių studentų.

Labai populiari fizinio ir sveikatos ugdymo pedagogikos studijų programa. Pasak L. Kaminskienės, tai ypač aktualu ir diskusijų apie Lietuvos sportininkų rengimą po mūsų šaliai nesėkmingos Tokijo olimpiados kontekste.

Visiškai kitokia situacija, kai kalbama apie mokomojo dalyko pedagogikos (STEAM) programą. L. Kaminskienės teigimu, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose kartu sudėjus šią programą pasirinko mažiau nei 190 pirmakursių. „Gelbsti tik vienų metų pedagogikos studijos, kurias renkasi jau turintieji aukštojo mokslo diplomą“, – sakė profesorė. Ji mano, kad po metų į mokyklas gali įžengti per 300 tokias studijas (trunkančias vienus metus) baigusių specialistų.

„Norėtųsi, kad daugiau jaunų žmonių rinktųsi mokomojo dalyko pedagogikos programą, – sakė profesorė. – Vis dar per mažai norinčiųjų tapti matematikos, informatikos, chemijos, fizikos, biologijos mokytojais.“

Tačiau L. Kaminskienė pasidžiaugė, kad tarp akademijos pirmakursių šiemet yra net 15 „šimtukininkų“, o po vieną būsimą logopedą ir muzikos mokytoją laikydami abitūros egzaminus gavo po du „šimtukus“.

„Tai liudija, jog pagaliau ima kilti mokytojo profesijos prestižas – šie penkiolika jaunuolių studijas rinkosi matydami prasmę ir turėdami tikslą, – įsitikinusi L. Kaminskienė. – Kartu tai ir atsakas skeptikams dėl skatinamųjų stipendijų, nes išaugo ir stojančiųjų pasiekimų vidurkis“.

Beje, iš 266 Švietimo akademijos pirmakursių – 39 vyrai.

Pasak L. Kaminskienės, jų kasmet daugėja, o pastaraisiais metais daugiau vyrų renkasi ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos, pradinio ugdymo ir ankstyvosios užsienio kalbos, specialiosios pedagoginės pagalbos bakalauro studijas.

Statistikos departamento duomenimis, tarp visų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų ir vadovų vyrai sudaro 12 proc. Tiesa, jų skaičius taip pat mažėja, ypač kaimo vietovėse.

Pavyzdžiui, 2019–2020 mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose kaime dirbo 851 vyras, o praėjusiais metais – jau tik 756. Miestų mokyklose darbavosi 2 512 vyrų, arba 11 daugiau nei ankstesniais mokslo metais.

Šiemet Švietimo akademijoje mokosi ir daugiau iš užsienio grįžusių studentų. „Štai ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studentė anksčiau mokėsi informatikos Airijoje, dirbo ir po šešerių metų nusprendė grįžti į Lietuvą bei tapti pedagoge, – sako akademijos kanclerė. – Turime ir studentų, kuriems per 40, 50 metų, jau dirbančių mokymo įstaigose, tačiau nusprendusių įgyti ir ugdymo krypties bakalauro studijų diplomą.“

Rinktis mokytojo profesiją kai kuriuos jaunuolius skatina ir jiems skiriamos tikslinės stipendijos. Kauno raj. savivaldybė yra įsipareigojusi mokėti 200 eurų stipendiją tiems būsimiems mokytojams, kurie sutinka po studijų dirbti šio rajono mokyklose.

ELTA