Mo­ky­to­jai tarp dvie­jų ug­nių – ko­ro­na­vi­ru­so ir an­ti­vak­se­rių

Švie­ti­mo įstai­gos – karš­to­sios zo­nos. Nors da­bar­ti­nė si­tua­ci­ja Šiau­lių ug­dy­mo įstai­go­se pa­ly­gin­ti nė­ra pra­sta, ta­čiau mo­kyk­lo­se ko­ro­na­vi­ru­so ži­di­nių ap­tin­ka­ma nuo­lat. Kaip jau­čia­si mo­ky­to­jai, kas­dien ri­zi­kuo­jan­tys už­si­krės­ti CO­VID-19? „Mes esa­me ant­ri po me­di­kų“, – tei­gia Ra­sa Jas­mon­tie­nė, Šiau­lių švie­ti­mo pro­fe­si­nių są­jun­gų su­si­vie­ni­ji­mo pir­mi­nin­kė. Ta­čiau ne tik pan­de­mi­nė si­tua­ci­ja var­gi­na pe­da­go­gus.
 

Baisiausias buvo spalis

Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus lapkričio 26-osios duomenimis, COVID-19 patvirtintas 5 mokytojams. Tam įtakos gali turėti faktas, kad nepasiskiepijusių švietimo įstaigų darbuotojų yra vos 9 proc. NVSC Šiaulių departamentas patvirtina, kad dažniau serga vaikai.

O štai židinių netrūksta. „Šiauliuose šiuo metu registruojami 26 aktualūs COVID-19 ligos protrūkiai, kilę ugdymo įstaigose, iš jų 3 ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir 23 pradinių, progimnazijų ir gimnazijų atskirose klasėse. Protrūkiuose įprastai registruojama po 2–5 atvejus, tačiau neišvengta skaitlingesnių – 8–9 atvejai“, – informavo NVSC Šiaulių departamento vadovė Simona Abromavičienė.

Detalesnius duomenis apie vaikų, kuriems nustatytas koronavirusas, statistiką nuo rugsėjo renka Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Renata Jarašūnienė pasidžiaugia, kad dabar padėtis ugdymo įstaigose pakankamai nebloga, situacija valdoma.

„Šiauliuose tikrai aprimusi situacija, nes kai kalbama apie Šiaulių apskritį, dažniausiai daug kas susieja vien su miestu. Bet iš tikrųjų būna įtraukti rajonai, aplinkiniai miestai. Labai prastą turėjome spalį, tikrai buvo daugybė atvejų. Buvome išsigandę, kaip toliau procesas vyks, bet lapkritį atvejų sumažėjo“, – atkreipia dėmesį specialistė, pridurdama, kad pastaruoju metu per dieną ugdymo įstaigose patvirtinama nuo 8 iki 15 koronaviruso atvejų.

Lyginant pastaruosius tris mėnesius, Šiaulių švietimo įstaigose nustatytų koronaviruso atvejų daugiausia buvo spalį – trigubai daugiau nei rugsėjį ir lapkritį. Pagal Visuomenės sveikatos biuro pateiktus duomenis, 2021 m. rugsėjo mėnesį nustatyti 445 atvejai: 34 ikimokyklinio amžiaus vaikams, 341 mokiniui, 46 pedagogams, 24 darbuotojams. Spalį buvo ryškus šuolis – 1 288 atvejai: 102 ikimokyklinio amžiaus vaikams, 993 mokiniams, 145 pedagogams, 48 darbuotojams. Lapkritį situacija vėl grįžo į rugsėjo – buvo patvirtinti 444 atvejai: 48 ikimokyklinio amžiaus vaikams, 316 mokinių, 57 pedagogams, 23 darbuotojams.

Lapkričio 26 d. duomenimis, mokinių, besimokančių hibridiniu būdu namuose – 19, klasių, besimokančių hibridiniu būdu, – 8.

Mokytojai susitaikė, nors yra antri po medikų

Banguojanti koronaviruso atvejų kreivė rodo viena – ugdymo įstaigų darbuotojai visada rizikingoje zonoje. Kokios nuotaikos vyrauja bendruomenėse, kaip ši situacija paveikė pedagogų darbą?

Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė R. Jasmontienė tikina rimtų problemų neturėjusi spręsti. Anot jos, mokytojų bendruomenės, kur yra suburtos profsąjungos, savo problemas, jei pasitaiko, išsprendžia greitai. Iki susivienijimo vadovės buvo atėję tik keli skundai.

Tiesa, ji pati yra ir persirgusi koronavirusu, ir pasiskiepijusi. Kaip ir kiti švietimo įstaigų atstovai, jau susitaikė su situacija, galima grėsme užsikrėsti COVID-19 infekcija, bet įsitikinusi – pedagogai pandemijos fone antri po medikų: „Mokytojai jau pripratę, sąmoningi, išmokę saugotis.“

Visgi mokyklos nėra išimtis – jose taip pat pasitaiko darbuotojų, neigiančių skiepų naudą. R. Jasmontienė sako tokių nepateisinanti ir nesuprantanti: „Mus, tuos sąmoningus, ir stebina, kad atsiranda mokytojų, kurie nenori skiepų, kurie prieš mokamą skiepijimą. O juk turi mokyti vaikus, jie tiki mokslu…“

Nerimo yra

„Etaplius“ pakalbino keletą Šaulių mokyklų pedagogų. Tiesa, ne visi šia tema nori kalbėti. Kalbinta mokytoja sako, kad nerimo yra.

„Priimame šią realybę, kurioje visi gyvename. Ar mokytojai jaučia nerimą, pyktį ar kitus prieštaringus jausmus, labai priklauso nuo asmenybės, bet tikriausiai visuomenėje to nerimo labai daug, jis persiduoda ir mokytojams. Jie nerimauja ir dėl išmokimo kokybės, ir dėl egzaminų, ir dėl mokinių emocinės būsenos, ir, žinoma, patys dėl savo sveikatos, nors yra pasiskiepiję, persirgę, esant atvejui testuojasi, tačiau padidintos rizikos visada yra, dirbant su žmonėmis. Tikriausiai nebus taip, kaip buvo, į senas vėžes nemanau, kad greitai grįšime. Turime priimti, išmokti gyventi naujose situacijose“, – sako vienoje gimnazijoje dirbanti pedagogė.

Pašnekovė teigia, kad sumaišties įneša hibridinis mokymas, kai dalis vaikų klasėje, kita dalis namie: „Po praeitų mokslo metų patirties esame įvaldę ne vieną mokymosi platformą, programą, kaip organizuoti nuotolines ar hibridines pamokas. Tai įneša sumaišties, netikrumo. Per hibridines pamokas, žinoma, mokymosi kokybė nukenčia ne tik dėl mokytojo dėmesio kiekio, bet ir dėl mokinio motyvacijos ir dėmesio koncentracijos.“

Bėda – nusistatę mokytojai ir tėvai

Kito kalbinto mokytojo teigimu, švietimiečiai turi kur kas daugiau problemų, ne tik riziką užsikrėsti. Atmosferą, darbą labiausiai išbalansuoja vadinamieji antivakseriai. „Pradinių klasių mokytojas – juodas antivakseris, kuris rašo forumuose tėvams žinutes, kad netikėtų skiepais, kad tai nesąmonė, testuotis nereikia. Kaip mokyklos vadovams reikia užtikrinti saugumą ir ugdymą kokybiškai? Misija neįmanoma?“ – pastebi jis.

Prie tokių mokytojų prisideda mokinių tėvai, kurie pandemijos fone elgiasi ne visada adekvačiai. Pašnekovas žino atvejį, kai vienai mergytei tėvai, nusiteikę prieš skiepus, aiškino, jog reikia cypdamai bėgti lauk iš mokyklos ir rėkti „Gelbėkit!“, jei kas nors ima kalbinti apie skiepus, prašo testuotis…

„Jei taip kalbama šeimoje, aišku, kad vaikai nesilaikys reikalavimų, ignoruos viską, piktai reaguos į suvaržymus. Labiausiai jiems nepatinka zonos, reguliuojami srautai, kad turi vaikščioti pro atskirus įėjimus, negali susitikti ir pan. Bet viskas priklauso nuo mokyklos gebėjimo ištransliuoti COVID-19 valdymo prievolę, parodyti, kad tai nėra amžina. Kitas dalykas – komunikacija tarp mokyklos personalo ir mokinių tėvų, kurie koronaviruso atveju yra labai neadekvatūs“, – pastebi pedagogas.

Tobulėti nelieka laiko, o reikalavimų apstu

Tačiau pašnekovas įvardija, dėl ko dar nepatenkinti mokytojai. Pirmiausia iššūkiu tampa hibridinės klasės, kai turi visems suspėti padėti, paruošti atskiras užduotis. Bet didžiausias stresas kyla psichologinis. Anot pedagogo, nuo pandemijos pradžios kiekviena nuotolinė pamoka mokytojams tapo atvira: „Jam didžiulis psichologinis stresas, nes žino, kad bet kuris tėvas gali prisijungti prie pamokos ir stebėti. O gal jis transliuoja, gal įrašinėja, gal laukia, kol kažką pratrūkęs pasakysi…“

Kitas dalykas – konfliktai dėl mokinių testavimo: „Kai kurie pyksta, kodėl turi vykdyti visuomenės sveikatos priežiūros specialisto funkciją. Iš esmės tai nėra ugdymo proceso dalis, mokytojo pareigybės dalis, todėl kai kuriose mokyklose yra nesutinkančiųjų to daryti.“

Ūpo mokytojams nepakelia ir algos, nepaisant Vyriausybės pažadų jas didinti. „Tai iš esmės nieko nereiškia. Mokytojų bendruomenės manymu, tai pasityčiojimas, nes infliacija auga. Ar verta už tokį atlyginimą aukoti savo laiką, šeimą ir pan.? Čia atsakymas, kodėl specialistų trūksta, juolab kai dabar tvyro tokia psichologinė įtampa. O dar iš mokytojų reikalaujama naujų sugebėjimų, dirbant su skaitmeninėmis technologijomis, nes, norint organizuoti hibridinį mokymą, nebeužtenka lentos, reikia įvairiausių kitų priemonių, skaitmeninių aplinkų, o norint su jomis dirbti, reikia mokėti, norint mokėti, reikia turėti laiko, o laiko nėra. Motyvacijos net kitą kartą nebelieka… Tų problemų šiandien yra be galo“, – mokytojų situaciją nupasakoja pašnekovas.