Mokytojai profesinės ligos išmokas turi išsikovoti

Mokykloje Covid-19 infekcija susirgę mokytojai gali gauti visą nedarbingumo išmoką, nes šis susirgimas pripažįstamas kaip profesinė liga. Tačiau aiškėja, kad mažai gydymo įstaigų apie tai žino, tad mokytojams tenka nueiti kryžiaus kelius, kad gautų tai, kas jiems priklauso.

Susirgo mokykloje

Į „Etaplius“ redakciją kreipėsi viena Šiauliuose dirbanti mokytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. pastaba), kuri neseniai užsikrėtė Covid-19 infekcija. Kaip paaiškėjo, galimai nuo besimptome forma sirgusių ir klasėje buvusių jos mokinių.

„Žinot, kaip klasėse yra trys eilės suolų ir kai mokytojas veda pamoką, stovi viduryje prie pirmo suolo. Pasirodo, tame suole sėdėję vaikai sirgo besimptome forma, jiems taip pat nustatytas Covid-19, klasė izoliacijoje“, – pasakojo mokytoja.

Pagal teisės aktus, kaip nurodo Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS), jei švietimo darbuotojas užsikrėtė koronavirusu vykdydamas savo profesinę veiklą švietimo srityje, kai kontaktas su sergančiaisiais ir kartu darbovietėje nedirbančiais asmenimis yra neišvengiamas arba būtinas, jis laikino nedarbingumo laikotarpiu gali gauti 100 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ dydžio siekiančią ligos išmoką.

Šiaulietė mokytoja kreipėsi į Centro polikliniką, tačiau, sako, sulaukusi neigiamo atsakymo iš savo šeimos gydytojo, neva tokia išmoka jai nepriklauso ir gydytojas atsisakė pažymėti reikiamą kodą (nurodyti nedarbingumo priežastį – „Profesinė liga“ bei ligos kodą pagal TLK-10-AM „U07.1“).

„Reikalauja akto, kad užsikrėčiau mokykloje, po to paskambino kitą kartą ir pasakė, kad „Sodra“ turėtų liepti tai padaryti, sako, gal turguje ar gatvėje užsikrėčiau. Mokyklos administracija pati reikalavo, kad poliklinika pripažintų šį susirgimą profesine liga, jie rūpinasi savo darbuotojais. Bet prašo nurodyti teisės aktus, kuriais remiantis turėtų išduoti raštą poliklinikai. Nesuprantu, gal seselė tingi pildyti dokumentus. Kitoms kolegėms privačioje klinikoje gydytojas be klausimų viską sutvarkė“, – stebėjosi mokytoja.

Sudėtingas laikotarpis

Šiaulių centro poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai Aušra Varpučianskienė, komentuodama šią situaciją raštu, pažymėjo kelis aspektus: gydytojams tenkantis krūvis pandemijos metu yra didžiulis, institucijos tarpusavyje nebendradarbiauja, stringa elektroninių duomenų ir sistemų veikla ir situaciją aštrina net tenkantis nuolatinis „Sodros“ atstovų tikrinimas bei grasinimai baudomis.

„Gyvename sudėtingu Covid-19 ligos plitimo laikotarpiu. Kasdien fiksuojami vis nauji užsikrėtimo atvejai ir protrūkiai pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigose. Situacija tikrai nėra lengva. Nuolatinis „Sodros“ atstovų tikrinimų ir grasinimas baudomis neteisingai parenkant nedarbingumo kompensavimo procentą bei didžiulis (40-50 pacientų konsultacijų per gydytojo darbo dieną) krūvis, dėl to šeimos gydytojas ne visada turi galimybę čia ir dabar išduoti nedarbingumo pažymėjimą“, – problemas vardino A. Varpučianskienė.

Sumokėjo baudas

Poliklinikos direktoriaus pavaduotoja pažymėjo, kad šeimos gydytojas išduodamas nedarbingumo pažymėjimą privalo apklausti pacientą ir asmens sveikatos istorijoje aprašyti daug perteklinės informacijos, kaip tai nurodyta sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. vasario 27 d. įsakyme. Elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduodami nuotoliniu būdu, nurodant priežastį ,,profesinė liga“, gydytojas turi nurodyti asmens kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą laiką valandų ir minučių tikslumu; išklausęs asmens paaiškinimą, aprašyti užsikrėtimo aplinkybes, laiką ir vietą.

„Retorinis šeimos gydytojų klausimas: Kaip šeimos gydytojas švietimo sistemoje turi vertinti neišvengiamą (būtiną) kontaktą su Covid-19 liga (koronaviruso infekcija) sergančiu asmeniu, kad galėtų nedarbingumo pažymoje rašyti ,,profesinė liga“? Kodėl ugdymo įstaigose leidžiamas neišvengiamas (būtinas) kontaktinis ugdymas Covid-19 liga sergantiems asmenims? Nuo pandemijos pradžios šeimos gydytojų buvo išrašyta daugybė nedarbingumo pažymėjimų, taip pat ir su 100 proc. kompensacija („profesinė liga“), žinoma, sumokėta ir baudų „Sodrai“ už neteisingai įrašytos diagnozės kodą ir panašiai“, – teigė A. Varpučianskienė.

„Norime priminti, kad nedarbingumo pažymėjimus šeimos gydytojai gali išduoti ir atbuline tvarka bei, paaiškėjus situacijai, keisti ir kompensavimo rūšį, todėl norėtume palinkėti visiems kantrybės, susiklausymo ir pagarbos vieni kitiems šiuo sunkiu laikotarpiu“, – atsakymuose rašė pavaduotoja.

Papildomų dokumentų nereikia

Kaip portalui „Etaplius“ komentavo „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič, gydytojas turi pažymėti reikiamą ligos kodą ir nurodyti, kad tai profesinė liga. Per elektroninę sistemą pati „Sodra“ kreipiasi į darbdavį ir prašo pateikti paprastos formos patvirtinimą, kad žmogus susirgo vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas. Jokių papildomų dokumentų pateikti, tyrimų atlikti ar įrodymų surinkti nereikia.

„Tik darbdavys žino savo darbuotojų veiklos funkcijas ir kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas savo darbuotojo profesinės veiklos funkcijų vykdymą gali nustatyti, ar darbuotojo darbinėje veikloje buvo neišvengiamas kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu. Vis dėlto, darbdaviui nėra keliami reikalavimai atlikti išsamų vertinimą (tyrimą) dėl darbuotojo susirgimo, taip pat ieškoti tiesioginių sąsajų, nuo kurio konkrečiai sergančio asmens darbuotojas užsikrėtė. Užtenka tik formoje pažymėti atsakymą „taip“, atsakant į klausimą, ar žmogus užsikrėtė vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas, tokia supaprastinta tvarka padaryta ir jokie tikrinimai nėra atliekami. Panašu, kad Jūsų minima įstaiga dramatizuoja“, – teigė „Sodra“ atstovė.

Tūkstančiai pažymėjimų

Ji pažymėjo, kad jeigu darbdavys patvirtina, kad darbuotojas Covid-19 liga užsikrėtė vykdydamas savo profesines pareigas, skiriama 77,58 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio ligos išmoka. Jeigu darbdavys to neaptvirtina, mokama įprasta 62,06 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio ligos išmoka.

„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad aukščiau aprašytieji nedarbingumo pažymėjimai yra susiję su užsikrėtimu vykdant savo profesines funkcijas, tačiau nėra susiję su profesinėmis ligomis ir išmokų mokėjimu pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Šiuo ligos išmokos skyrimo atveju profesinės ligos tyrimas nėra atliekamas ir priežastis „Profesinė liga“ šiuo atveju skirta tik identifikuoti asmenis, kuriems ligos išmoka būtų skiriama jiems susirgus koronaviruso infekcija dėl jų profesinės veiklos funkcijų ypatybių esant neišvengiamam (būtinam) kontaktui su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu“, – pažymėjo „Sodra“ atstovė.

„Sodra“ skaičiuoja, kad 2020 m. prasidėjus pandemijai (skaičiuojama nuo 2020 m. vasario pabaigos) buvo išduota 14,5 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų žmonėms, kurie užsikrečia Covid-19 vykdydami savo profesinę veiklą. Nedarbingumo pažymėjimų skaičius nerodo sergančių žmonių skaičiaus, kadangi vienam žmogui jis gali būti pratęsiamas kelis kartus, jei sergama ilgiau. 2021 metais iki šios dienos tokių nedarbingumo pažymėjimų išduota 7999.

Nežino savo teisių

Šiaulių profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Rasa Jasmontienė neseniai taip pat susidūrė su panašia situacija, kai mokykloje susirgo Covid-19 liga ir turėjo įrodinėti gydymo įstaigai, kad ši užpildytų reikiamus punktus ir pripažintų jos susirgimą kaip profesinę ligą. Pašnekovė sako, kad mokykla, kurioje ji dirba, pati užpildė reikiamus dokumentus ir tik po ilgų įrodinėjimų gydytoja pripažino, kad suklydo ir nežinojo visos informacijos.

„Žinau pavyzdžių, kai dėl nesuprantamų priežasčių mokytojai ir įstaigų administracijos slepia susirgimų faktus. Deja, darbo kultūros stoka dar daug kur akis bado, todėl mokytojas ir turi būti visa galva aukščiau tų darbuotojų, kurie vis dar nesigaudo, kaip vykdyti savo darbines funkcijas ir pamokyti. Aš savo gydytojai ir visai „Varpo“ klinikai nusiunčiau informacijos nuorodas, puiku, kad gydytoja neneigė, nesiginčijo, papildomai pasidomėjo ir informacija pasidalino su klinikos kolegėmis. Kol žmonės (pacientai) nereikalauja pagarbos jų teisėms, tol joks įstaigos vadovas nesimuš į krūtinę prisipažinimais, kad jo personalas blogai dirba“, – teigė R. Jasmontienė.

Ji taip pat pastebėjo, kad mokytojai nežino ir kito svarbaus fakto – kasmetiniai profilaktiniai sveikatos tikrinimai yra apmokami iš bendrų PSD lėšų, poliklinika to taip pat neinformuoja.

„Rugsėjo mėnesį Centro poliklinikos kasoje sužinojau, kad esu pirmoji mokytoja, atėjusi išsirašyti sąskaitos-faktūros už kasmetinį profilaktinį plaučių rentgeną (10 Eur). Pasirodo, šimtai mokytojų net nežino, kad visi privalomi profilaktiniai sveikatos tikrinimai turi būti apmokami iš bendrų PSD lėšų, ir darbuotojas neturi pakartotinai dar susimokėti už privalomą procedūrą“, – stebėjosi pašnekovė.