„Mo­ky­to­jai, iš­li­ki­te pro­fe­sio­na­lai“

Rugsė­jo 1-oji ša­lies ug­dy­mo įstai­go­se bu­vo ki­to­kia: klasės rin­ko­si skir­tin­gu lai­ku, o kai ku­rie moks­lei­viai šventės iš­vis ne­turė­jo. Ki­to­kie – ir lau­kian­tys moks­lo me­tai. Į kla­ses su­grįžę vai­kai tu­ri lai­ky­tis at­stumų, veng­ti vie­ni kitų, ne­be­ga­li lais­vai laks­ty­ti ko­ri­do­riais. Mo­ky­to­jai ra­mybės ir­gi ne­jus: bau­gu dėl sa­vo svei­ka­tos, o nuo­to­li­nis mo­ky­mas bet ka­da vėl ga­li grąžin­ti į na­mus. „Nėra ko slėpti – vi­si jau­čia įtampą“, – sa­ko Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos Žmo­nių ge­rovės ir ug­dy­mo de­par­ta­men­to di­rek­torė As­ta Le­saus­kienė.

Kitokie mokslo metai

Rugpjūčio gale mieste vyko kasmetinis forumas, į kurį susirinko Šiaulių švietimo įstaigų vadovai. Aptarti, kas laukia naujaisiais mokslo metais, kokio bendradarbiavimo trūksta, kaip pasiruošti iššūkiams. „Šiemet tema buvo socialinė partnerystė, ugdant sėkmingą ir brandžią asmenybę Šiauliuose. Temą pasirinkome dėl to, kad pandemija, karantinas parodė, jog iš tiesų mokytojai ir švietimas negali būti palikti – vienas lauke ne karys. Reikia partnerystės, visų susitelkimo: ir verslo, ir mokslo“, – sako A. Lesauskienė.

Svarbiausia, ką visiems reikia suvokti: šie mokslo metai tikrai bus kitokie. „Mokslininkai ir psichologai įvardija, kad tai išgirsti ir pasakyti kiekvienam yra labai svarbu: ir vaikui, ir mokytojui, ir tėveliams, ir kitiems bendruomenės nariams. Tai nėra žaidimas – mes iš tiesų visi turime saugotis, nes koronaviruso grėsmė visame pasaulyje tebeegzistuoja“, – pabrėžia ji.

Pašnekovė sako tiesiai šviesiai – švietimo bendruomenė jaučia nerimą, yra įsitempę: „Ir per karantiną buvo įtampa, kai laukė didžiulė nežinomybė, naujas nuotolinis ugdymas, kurį greitai reikėjo perprasti, ir dabar ji yra. Nėra čia ko slėpti. Vasarą mes atsipalaidavome, patys galėjome priimti sprendimą, ar norime burtis, ar norime kažkur lankytis, ar ne. Dabar nori nenori turime nuo rugsėjo eiti į mokyklą – kas į darbą, kas ugdytis. Taip yra ir reikia tai priimti.“

Kaip ruošiasi mokyklos?

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) mokykloms yra parengusi tvarkos aprašą, kuriame nurodoma, kaip organizuoti ugdymo procesą. Pagal dabartinius teisės aktus, nei pamokose, nei per pertraukas vaikai neprivalo dėvėti kaukių, o mokytojai – priklausomai nuo situacijos: jei nuo mokinio skiria saugus atstumas, kaukė nereikalinga, bet, norėdamas prieiti prie jo ir paaiškinti, mokytojas turi užsidėti apsauginę priemonę. Mokyklos privalės užtikrinti kuo mažesnį kontaktą su kitų klasių vaikais, mokymąsi srautais, sudaryti galimybes maitintis klasėse arba valgykloje, užtikrinant saugumą, ir pan.

Užduočių daug, jų sprendinių – taip pat. Pasak A. Lesauskienės, kiekviena mokykla ieško įvairių, skirtingų sprendimų, įgyvendindama šiuos reikalavimus. „Tai irgi gerai, nes vieni iš kitų galės pasimokyti. Reikia į tai žiūrėti pozityviai, nes jei bijosime, būsime įsibaiminę, nuo to niekas nepasikeis, vis tiek reikės dirbti“, – teigia.

ŠMSM rekomendacijas dėl mokyklų patalpų paruošimo ugdymo procesui parengė rugpjūčio viduryje. Kai kurie ėmė piktintis, kad delsta buvo per ilgai, tam pritarė net prezidentas Gitanas Nausėda. Visgi pašnekovė į tai žiūri ramiau: „Nereikėtų kaltinti vien ŠMSM, juk visi atostogavo, pradėjo dirbti paskutinėmis savaitėmis. Nemanau, kad laikas buvo per trumpas. Tik galbūt patys nerandame greitų, patogių sprendimų, todėl imame kaltinti kitus.“

A. Lesauskienė sako, kad dabar pats laikas švietimo bendruomenei pasitelkti kūrybiškumą ir įjungti kritinį mąstymą, atsirinkti, galvoti ir apie savo, ir apie aplinkinių saugumą, organizuojant mokymo procesą švietimo įstaigose. O pagrindinis dalykas – labai aiškiai dalytis informacija su visa bendruomene.

Apsauginėmis priemonėmis taip pat rūpinasi pačios įstaigos. Papildomų Savivaldybės lėšų tam nereikia skirti. „Kiekviena įstaiga turi savo biudžetą ir tikrai gali persižiūrėti, persirikiuoti prioritetus, kam skirti lėšas. Žinome, kad tų priemonių dabar tikrai yra pakankamai“, – patikina.

Mokslo metų tikslas – kokybiškas nuotolinis ugdymas

Kaip prakeiksmas pavasarį tėvams, mokytojams ir mokiniams skambėjęs terminas „nuotolinis ugdymas“ šį rudenį gąsdinti nebeturėtų. Anot pašnekovės, kokybės karantino laikotarpiu išties buvo mažai, bet ilgai tai tęstis nebegali.

„Tai vis dar lieka nemažu iššūkiu visiems ir tebejaučiama įtampa, nes tų kompetencijų mums visiems trūksta: mokiniams, mokytojams, šeimoms“, – sako Žmonių gerovės ir ugdymo departamento direktorė, pridurdama, kad šių mokslo metų tikslas – kokybiškas nuotolinis ugdymas.

Net jei karantino nebus, nuotolinis ugdymas tikrai papildys įprastinį mokymo procesą – mokyklose bus taikomas mišrus ugdymo būdas. 5–8 klasių mokiniams nuotolinis ugdymas gali sudaryti ne daugiau kaip 10 proc., o gimnazistams – ne daugiau kaip 30 proc. ugdymo proceso.

Džiugu tai, kad visos šeimos yra apsirūpinusios reikiamomis priemonėmis mokslui. „Net ir per karantiną tik 80 vaikų iš 13 tūkst. neturėjo reikiamos įrangos. Tai rodo, kad mes turime galimybių, tik patiems reikia ugdytis ir tobulinti skaitmeninius įgūdžius“, – sako A. Lesauskienė.

Darbą paliko 50 mokytojų, o ambicingų vadovų pasigendama

Be mokymo proceso iššūkių, kai kurioms mokykloms teks susidurti su dar vienu galvos skausmu. Po karantino į pensiją išėjo 50 mokytojų. Anot Savivaldybės atstovės, tai rekordinis skaičius: „Matyt, pagalvojo, kad dabartinis laikotarpis yra sudėtingas, ir nori save apsaugoti. Gal pritrūko ir skaitmeninių įgūdžių, nuotolinio mokymo kompetencijų.“

Laisvos yra įvairių dalykų mokytojų vietos: užsienio kalbų, lietuvių kalbos, matematikos, geografijos ir istorijos. „Tai tiksinti bomba visoje Lietuvoje“, – tikina pašnekovė.

Iki šių metų pabaigos taip pat vyks per 20 konkursų Šiaulių miesto ugdymo įstaigų vadovų pareigoms užimti. „Tai nereiškia, kad ten nėra vadovų, jiems tiesiog baigiasi kadencija ir iš naujo skelbiami konkursai“, – paaiškina. Jos žiniomis, dauguma direktorių pretenduoja pasilikti kitai penkerių metų kadencijai. Tiesa, keletui mokyklų vadovauja laikinai paskirti vadovai, kurie kol kas palieka labai gerą įspūdį Savivaldybei: „Matome, kad net ir laikinas vadovo iš kitos ugdymo įstaigos paskyrimas turi naudos abiejų mokyklų bendruomenėms.“

Tačiau ambicingų vadovų trūksta. „Gaila, kad neateina naujų žmonių, turinčių ambicijų. Aš pasigendu ambicingų žmonių, kurie nori save realizuoti, kažką pakeisti, atsakingai dirbti ir sukurti pridėtinę vertę mokyklai, Šiauliams, Lietuvai. Jų ateina, bet labai mažai, norėtųsi, kad jų būtų daugiau“, – sako A. Lesauskienė.

„Mokytojai, turėkite savo žodį“

Daug tėvų pavasarį skundėsi tapę mokytojais savo vaikams ir buvę priversti nuolat sekti jų mokymosi eigą. Daug karčių žodžių iš jų tada skriejo ir mokykloms, ir mokytojams, bet juk sunkumai užgriuvo visus. „Suprantame, kad nebuvo lengva ne tik pedagogams, bet ir tėvams. Norėčiau mokytojams palinkėti stiprybės ir tvirtumo. Suprantu, kad yra sunku, kai kiekvienas iš tėvelių gali ir pamokyti mokytoją, kaip reikėtų dirbti, ir paaiškinti, nes viską „žino“, – sako.

Bet A. Lesauskienė teigia, kad ir čia galima įžvelgti pliusą. Didesnio tėvelių įsitraukimo į vaikų ugdymą buvo siekiama visuomet, o karantinas greitai viską sudėliojo į vietas.

Tik ji turi patarimą pedagogams: „Mokytojai, būkite profesionalai, turėkite savo žodį. Mokslininkai ir psichologai siūlo mokytojams, išanalizavę buvusią situaciją, atsipalaiduoti ir pasijusti tikru profesionalu, nes mokytojas yra profesionalas ir gali pasiūlyti tėvams, kaip reikia vaikui padėti ugdytis namuose. Linkėčiau mokytojams labiau pasitikėti savo kompetencijomis. Jūs stiprūs, gabūs ir tikrai turite, ką parekomenduoti tėveliams.“