Mokytojai ir mokiniai sutaria – Valstybinių brandos egzaminų pavadinimas turi keistis

Nors naujieji Mokslo metai tik prasidėjo, abiturientai nuo pirmųjų rugsėjo dienų žino, kad pavasarį jų lauks daugeliui stresą ir nerimą keliantys Valstybiniai brandos egzaminai. Pastarieji patikrinimai, kaip ir išduoda jų pavadinimas, turėtų įvertinti į gyvenimą pasirengusio žengti jaunuolio brandą. Tačiau ir mokytojai, ir mokiniai sutaria – egzaminas tėra žinių patikrinimas. O apie žmogaus brandą ir tai, ar abiturientas palieka mokyklos suolą pasirengęs suaugusio žmogaus iššūkiams, galima ginčytis.

„Sakyčiau, kad iš tikrųjų reikėtų nuimti tą žodį „branda“, nes iš tikrųjų nežinau, kuriame amžiuje ir kuriame laikotarpyje branda gali ateiti. Kartais juokais, ne juokais sakau: jeigu iki 30 metų jau subrendome, tai subrendome, jeigu ne – tai ne. Bet realiai, kadangi esu vyresnės kartos atstovė, aš suprantu, kad aš dar bręstu“, – „Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ kalbėjo pedagogė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Alytaus miesto susivienijimo vadovė Meilė Platūkienė.

„Tai kaip mes įvertintume 18–19 metų [jaunuolio] brandą? Mes tiesiog tikriname žinias – ir viskas“, – pridūrė ji.

Pasak mokytojos, apmaudu, kad brandos egzaminai abiturientams tampa tikru galvos skausmu, o daugelis pedagogų paskutiniaisiais mokymo metais orientuojasi tik į šių patikrinimų pasiekimus. Dėl to, pasak M. Platūkienės, pamokos tampa vienodos, mokytojai nesiima originalių idėjų, kai būtų mokomasi ir pilietiškumo, kitų bendrųjų įgūdžių.

„Gailiuosi, kad tiems vaikams tenka tokie išbandymai, kad to stabilumo nėra. Ir gal tie mokytojai neleidžia sau improvizuoti, daugiau pilietiškumo, visuomeninių paskatų įdėti, nes juos spaudžia dėl tų pačių egzaminų“, – kalbėjo M. Platūkienė, keldama klausimus, ar mokykla taip paruošia jauną žmogų gyvenimui.

„Kiti mokytojai tik į egzaminus orientuojasi. Ir labai gaila dėl to. Bet tokia yra sistema“, – apgailestavo ji.

Pedagogei antrino ir ką tik mokyklos duris uždaręs ir studijas Vilniuje pradėjęs Martynas Dikšaitis.

„Yra tiesiog egzaminai. Kiek ten tos brandos? Ar yra branda, kad išmoksti du Jono Aisčio eilėraščius? Na, tai nėra branda“, – konstatavo pašnekovas.

Jis pastebėjo, jog šiuolaikinėje švietimo sistemoje moksleiviai neįgyja nei deramų finansinio raštingumo įgūdžių, neturi tinkamo lytinio švietimo. Taip pat M. Dikšaitis akcentuoja pilietiškumo ugdymo svarbą. Anot studento, artėjant Seimo rinkimams tampa akivaizdu, jog žinios, kurias suteikia pilietiškumo pamokos mokykloje, nėra aktualios ir neleidžia jaunam žmogui suprasti, kaip veikia šalies politinė sistema.

„Yra tos pilietiškumo ugdymo programos, bet kiek yra paliečiama iš tų programų – kokios buvo susikūrusios partijos, kokios buvo problemos sovietmečiu. Bet daugiau ir nėra klabama“, – sakė M. Dikšaitis.

„Ko mokykla galbūt neruošia ir neišmoko – kaip išsirinkti tinkamą kandidatą?“ – retoriškai klausė jaunuolis, pridurdamas, jog tokius įgūdžius ir žinias turėtų ugdyti ir artimieji.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.