Aktualijos | 8 MIN.

Mokytis lietuvių kalbos pageidauja dešimtadalis dirbančių ukrainiečių

Jūratė Skėrytė
2023 m. balandžio 17 d. 13:21
20190830_143029.jpg

Poreikį mokytis lietuvių kalbos jaučia dešimtadalis į Užimtumo tarnybą besikreipusių karo pabėgėlių iš Ukrainos, teigia šios tarnybos vadovė.

Be to, norintiesiems išmokti lietuviškai kyla sunkumų rasti kokybiškų kursų, gauti mokymosi priemonių.

„Šių metų pradžioje turėjome minimaliai lėšų (lietuvių kalbos kursams – BNS) ir nepaisant to, galėjome padengti tą poreikį, kuris buvo. Poreikį mokytis išreiškė kiek daugiau nei 100 nedirbančių ukrainiečių ir kitų trečiųjų šalių piliečių“, – pirmadienį per diskusiją Seime sakė Inga Balnanosienė.

Anot jos, iš visų 23 tūkst. šiuo metu Lietuvoje dirbančių ukrainiečių poreikį mokytis lietuvių kalbos išreiškė 2,3 tūkst. žmonių.

„Visi kiti apie tai nei svarsto, nei galvoja“, – teigė vadovė.

Pasak I. Balnanosienės, didžioji dalis karo pabėgėlių mokytis lietuviškai nenori, nes jie neturi tikslo likti šalyje.

Daugėja ketinančiųjų pasilikti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Užsieniečių integracijos grupės vadovė Laura Perevičiūtė teigė, kad vos atvykę ukrainiečiai ir baltarusiai nebūna suinteresuoti mokytis lietuviškai, nes tikisi netrukus grįžti namo.

„Pirmaisiais metais žmonės tiksi, kad kilmės valstybėje situacija normalizuosis ir jie netrukus grįš. Tai trunka nuo vienų iki trejų, ketverių metų. Dabar prasideda, kad žmonės pradeda iš naujo vertinti savo perspektyvas ir galimybes, dabar jie pakimba nežinomybės stadijoje, nes suvokia, kad galbūt tai tęstis ilgiau“, – sakė L. Perevičiūtė.

Kaip pavyzdį jis minėjo baltarusių opozicijos atstovus, atvykusius į Lietuvą po 2020 metų Aliaksandro Lukašenkos numalšintų demonstracijų.

„Realiai tik dabar jie pradeda ieškoti savo vietos Lietuvos visuomenėje ir dabar jie galėtų eiti mokytis lietuvių kalbos. Ukrainiečiai dar tikisi, kad karas baigsis, situacija normalizuosis ir jie galės grįžti namo“, – sakė SADM atstovė.

Praėjus pusei metų po karo Užimtumo tarnyba atliko apklausą į ją besikreipusių ukrainiečių, ar jie planuoja likti Lietuvoje. Tuomet apie pasilikimą galvojo maždaug 15 proc. ir dirbančių, ir nedirbančių apklaustųjų. Šių metų kovą pakartojus apklausą, jau 32 proc. ukrainiečių sakė savo ateitį siejantys su Lietuva. 

Užimtumo tarnybos vadovė prognozavo, kad šis pokytis gali lemti ir didesnį susidomėjimą lietuvių kalbos kursais.

I. Balnanosienės teigimu, poreikio mokytis lietuviškai neturi mamos, auginančios vaikus ir niekur nedirbančios, bendraujančios daugiausia su savo bendruomenės nariais, pensinio amžiaus žmonės.

Kursų trūksta regionuose

Diskusijos dalyvių tvirtinimu, išreiškus norą lankyti lietuvių kalbos kursus, regionuose susiduriama su sunkumais juos rasti.

„Didžioji dalis paslaugų tiekėjų yra didžiuosiuose šalies miestuose, mažų miestelių gyventojoms, dažniausiai tai yra moterys, sunku rasti galimybę mokytis“, – tvirtino Užimtumo tarnybos vadovė.

Joms sudaroma galimybė mokytis nuotoliu, tačiau dauguma, 90 proc., pageidauja tai daryti gyvai lankydamos kursus.

Be to, pasak I. Balnanosienės, būtina užtikrinti kalbos mokymosi tęstinumą, nes Užimtumo tarnyba vienam žmogui tik vieną kartą gali finansuoti lietuvių kalbos kursus.

Anot jos, tokių kursų dalyviai skundėsi, kad mokoma labai primityvių dalykų, lektoriai ne visuomet turi kompetencijos lietuvių kalbą dėstyti nelietuviui.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Violeta Meiliūnaitė per diskusiją Seime pranešė, kad komisija 2021 metais parėmė 100 žmonių lietuvių kalbos mokymąsi, pernai – 200, pusė jų buvo ukrainiečiai.

Ji taip pat pripažino, kad viena didžiausių problemų – kursų prieinamumas regionuose.

„Didžioji dalis kursų yra prieinami didžiuosiuose miestuose, ypač Vilniuje, čia tikrai gali pasirinkti kas tau patogiau, o kituose miestuose žmonės turi didesnių bėdų. Todėl nuo 2021 metų pradėjome mokyti Visagine, 2023 metais Visagine sudaryta tik ukrainiečių grupė“, – sakė V. Meiliūnaitė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad labai stinga kompleksinio požiūrio į lietuvių kalbos mokymą, nepakanka ir metodinės medžiagos, ir mokymosi priemonių, trūksta tinkamai parengtų dėstytojų.

VLKK pirmininkė informavo, kad kitų metų pirmąjį ketvirtį turėtų būti parengtas ir visiems būti pasiekiamas skaitmeninis lietuvių-ukrainiečių ir ukrainiečių-lietuvių kalbos žodynas.

Lėšų nepanaudojo

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka sakė bandęs domėti, kaip savivaldybėse vyksta ukrainiečių mokymas, paaiškėjo, kad situacija labai skirtinga.

„Vienose sakė: turime lėšų, bet ukrainiečiai nenori mokytis, kitose – nori mokytis, bet tos lėšos baigėsi“, – teigė jis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Neformaliojo švietimo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys informavo, kad pernai Vyriausybė buvo skyrusi papildomų lėšų mokyti kalbą atsižvelgdama į savivaldybėse esantį suaugusių ukrainiečių skaičių, tačiau nemaža suma liko nepanaudota.

„Turime tokią savotišką situaciją. Deja, bet metų pabaigoje gavome nemažai nepanaudotų lėšų atgal į biudžetą. Iš 800 tūkst. eurų savivaldybės apie 300 tūkst. eurų nepanaudojo kalbos mokymui“, – sakė jis.

T. Pūčio teigimu, didžiausios sumos grįžo iš didžiųjų miestų savivaldybių.

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė, reaguodama į skundus dėl mokytojų stygiaus, tvirtino, kad tuo nereikėtų stebėtis, kai jiems už valandą darbo siūlomi tris–penkis eurai užmokesčio.

Svarstoma pratęsti moratoriumą kalbai

Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos duomenimis, 2022 metų rugsėjį–2023 metų balandį pirmos, žemiausios, kategorijos lietuvių kalbos egzaminą laikė per 15 ukrainiečių dešimtyje savivaldybių.

„Atkreipkite dėmesį, kad tik keliolika ukrainiečių per visą Lietuvą laikėsi žemiausios, pirmos, kategorijos egzaminus, apie antrą ir trečią kategoriją (žinių nėra – BNS), lyg Klaipėdoje kažkokia moteris laikė“, – sakė A. Valotka.

Anot jo, Kalbos inspekcija yra parengusi trikalbį laišką, kuriame užsieniečiai raginami mokytis lietuviškai, nurodoma, kaip tai būtų galima daryti, ir primenama apie būtinybę tai įvykdyti per 24 mėnesius.

Švietimo, mokslo ir sporto bei ministerijos bei Ekonomikos ir inovacijos ministerijų atstovai per diskusiją užsiminė, kad minėtą laikotarpį svarstoma pratęsti.

T. Pūtys atkreipė dėmesį, kad šis Vyriausybės nutarime įtvirtintas dvejų metų laikotarpis, kai užsienietis gali dirbti nemokėdamas lietuviškai, skaičiuojamas kiekvienam asmeniui atskirai, priklausomai nuo to, kada jis pateko į Lietuvą ir kada pradėta taikyti laikinoji apsauga. 

Pasigenda lyderystės

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė V. Leonavičienė sakė labiausiai pasigendanti lyderystės užtikrinant užsieniečiams lietuvių kalbos mokymąsi.

Ji atmetė institucijų atstovų teiginius apie užsieniečių nenorą mokytis.

„Jeigu mes atidarome registraciją ir per dvi valandas užsiregistruoja 400–500 norinčiųjų, tai yra didelis noras. Jie tikrai žino, kad turi mokytis lietuvių kalbos. Nėra tiesa, kad jie visi tikrai nori grįžti, jie nori gyventi, nori integruotis“, – sakė V. Leonavičienė.

Anot jos, centro rengiamus kursus jau lankė 4 tūkst. žmonių.

„Didžiausias skaudulys – informacijos išsimėtymas per visas institucijas“, – tvirtino universiteto atstovė.

„Kažkas kažką daro (...) medžiagos yra prirengta per akis, tik niekas nežino, kur ji yra, ji nėra sutelkta į vieną vietą. Išversta ir į ukrainiečių kalbą, yra nuotolio platformų ir su ES, ir universitetų parengtų, ji atvira, prieinama“, – kalbėjo V. Leonavičienė.

Jos duomenimis, ukrainiečiai jau negali užsiregistruoti laikyti lietuvių kalbos egzamino, nes nėra vietų. Ypač ši problema aktuali Vilniuje.

Diskusijos iniciatorė Seimo narė Dalia Asanavičiūtė teigė, kad pernai Lietuvoje gyveno 189 tūkst. užsieniečių, jie sudarė 6,67 proc. visų gyventojų.

„Jų kalbinė integracija yra mūsų uždavinys“, – sakė ji.

Triukšmą sukėlė raštas

Valstybinė kalbos inspekcija kovo viduryje politikus informavo, kad nuo 2024-ųjų kovo pradės tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą.

Jos rašte teigiama, kad darbdaviams nepateikus sertifikato apie jų darbuotojo išlaikytą kalbos egzaminą „Kalbos inspekcija ir savivaldybių kalbos tvarkytojai bus priversti imtis poveikio priemonių“.

A. Valotka pirmadienį paaiškino, kad pasibaigus Vyriausybės nustatytam laikui, kada užsienietis gali dirbti neišlaikęs lietuvių kalbos egzamino, inspekcija neplanuoja skirti baudų. Anot jo, bus skiriamas privalomas nurodymas išlaikyti egzaminą per „protingą laiką“.

Kalbos inspekcijos rašte taip pat pažymima, jog inspekcija gauna skundų dėl darbo vietose lietuvių kalba nebendraujančių karo pabėgėlių iš Ukrainos. Pasak institucijos, „teisiniu požiūriu tai yra Lietuvos piliečių lingvistinių teisių pažeidimas“. 

Šie Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos planai papiktino Vyriausybės atstovus.

Premjerė Ingrida Šimonytė tokį inspekcijos elgesį pavadino nepagarbiu, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen – atitrūkusiu nuo realybės, jį kritikavo ir kultūros ministras Simonas Kairys, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė inspekciją kaltino empatijos stoka bei žadėjo stabdyti „karo pabėgėlių ir juos įdarbinusių įmonių persekiojimą“. 

Anot Užimtumo tarnybos, vasarį Lietuvoje dirbo 23,3 tūkst., o darbo ieškojo 3,7 tūkst. ukrainiečių.


Šiauliai
Šiaulių rajone automobiliui atsitrenkus į medį, žuvo jį vairavęs asmuo
Šeštadienį Šiaulių rajone automobiliui atsitrenkus į medį, žuvo jį vairavęs asmuo, pranešė Policijos departamentas.
Gatvė | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Artėjant metų pabaigos šventėms, visuomenės apklausa rodo, kad 52 % Lietuvos gyventojų Kalėdas ir Naujuosius metus ketina praleisti namuose ir niekur nekeliauti, o 36 % planuoja aplankyti draugus bei artimuosius Lietuvoje. Nors dalis respondentų svarsto išvykas į Europos kalėdines muges ar net tolimesnes, egzotiškesnes kryptis, bendra tendencija išlieka aiški – žmonės vis dažniau renkasi metų pabaigą pasitikti namų aplinkoje, rodo automobilių nuomos tarpininko „EconomyBookings“, priklausančio „Booking Group Corporation“*, atliktas tyrimas.
Aktualijos | 3 MIN.
0
Gruodžio 21-oji – Žiemos saulėgrįža. Elnio devyniaragio šventė.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Pasaulis
Radviliškis
Paviešinti dokumentai iš velionio seksualiniais nusikaltimais kaltinamo Jeffrey Epsteino bylos. Donaldo Trumpo administracijai kelis mėnesius buvo taikomas spaudimas dėl skaidrumo šioje politiškai jautrioje byloje.
Pasaulis | 4 MIN.
0
Šią savaitę Pašušvio bendruomenės namuose vyko Radviliškio rajono savivaldybės vadovų susitikimas su vietos gyventojais. Susitikime dalyvavo Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis, vicemerė Jurgita Sidarienė, Tarybos narys Karolis Balsys ir Grinkiškio seniūnė Giedrė Bložienė.
Politika | 5 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Kalėdos – tai ypatingas metas, kai norisi ne tik sukurti šiltą bei jaukią atmosferą namuose, bet ir estetiškai padengti stalą, kuris išlaikytų šventinę nuotaiką vos įžengus į valgomąjį. Tinkamas stalo serviravimas gali paversti paprastą vakarienę išskirtiniu potyriu, todėl verta skirti šiek tiek dėmesio nedidelėms detalėms, kurios papildo bendrą šventinį dekorą.
Lietuva | 4 MIN.
0
Vertindamas bendruomenių pilietiškumą ir veiklumą, Seimas 2027-uosius metus paskelbė Vietos bendruomenių metais.
Lietuva | 2 MIN.
0

Radviliškis
Kelmė
Šią savaitę Pašušvio bendruomenės namuose vyko Radviliškio rajono savivaldybės vadovų susitikimas su vietos gyventojais. Susitikime dalyvavo Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis, vicemerė Jurgita Sidarienė, Tarybos narys Karolis Balsys ir Grinkiškio seniūnė Giedrė Bložienė.
Politika | 5 MIN.
0
Paskutiniame 2025 metų Kelmės rajono savivaldybės tarybos posėdyje, vykusiame gruodžio 18 dieną, dalyvavo visi tarybos nariai. Posėdžio darbotvarkėje buvo apsvarstyti 36 klausimai.
Politika | 2 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Pasaulis
Pasaulis
Paviešinti dokumentai iš velionio seksualiniais nusikaltimais kaltinamo Jeffrey Epsteino bylos. Donaldo Trumpo administracijai kelis mėnesius buvo taikomas spaudimas dėl skaidrumo šioje politiškai jautrioje byloje.
Pasaulis | 4 MIN.
0
Dėl sankcijų ir milžiniškų karo išlaidų įvairūs Rusijos ekonomikos sektoriai susiduria su vis didėjančiais sunkumais, tačiau kol kas per anksti tikėtis, kad dėl ekonominių problemų Kremlius atsisakys ketinimų sunaikinti Ukrainą, praneša CNN ir naujienų agentūra „Unian“
Pasaulis | 3 MIN.
1


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0

Šiauliai
Kelmė
Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėta itin didelės apimties baudžiamoji byla dėl sukčiavimo. Didesnės apimties bylos teismo istorijoje nėra buvę. Nuosprendis byloje paskelbtas 34 kaltinamiesiems. Byloje 34 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, bylą sudaro 120 tomų, o jos nagrinėjimo metu įvyko net 150 teismo posėdžių. Vien kaltinimo aktas sudarė 724 lapus. Bylos nagrinėjimo procese keturi kaltinamieji mirė. Didelis nusikalstamų veikų, kaltinamųjų skaičius lėmė tai, kad buvo itin sudėtinga organizuoti teismo procesą.
Kriminalai | 4 MIN.
0
Ketvirtadienio rajone į gydymo įstaigą pacientą vežę greitosios pagalbos medikai buvo priversti prašyti ugniagesių pagalbos, nes užklimpo GMPT automobilis.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šeštadienį Šiaulių rajone automobiliui atsitrenkus į medį, žuvo jį vairavęs asmuo, pranešė Policijos departamentas.
Gatvė | 2 MIN.
0
Šiaulių miesto savivaldybė informuoja gyventojus, kad gruodžio 20 d., keisis eismo organizavimo tvarka Vilniaus ir S. Daukanto gatvių sankryžoje.
Gatvė | 2 MIN.
0
Kalvarija
Panevėžys
Gruodžio 19 d. apie 17 val. Kalvarijos savivaldybėje, Naujienėlės kaime automobilis „Opel Astra“, vairuojamas moters (gim. 1972 m.), nuvažiavo nuo kelio.
Gatvė | 2 MIN.
0
Tarnyboms pavyko ištraukti šeštadienio rytą Panevėžyje į Nevėžio upę nuskriejusį BMW automobilį, kiek vėliau vandenyje buvo rastas trečiojo keleivio kūnas.
Gatvė | 2 MIN.
1

Kelmė
Šiauliai
Įvyko 2025 m. Kelmės rajono salės futbolo pirmenybės, kuriose šiemet dalyvavo penkios komandos: Kelmės FK „Kražantė“ (vad. J. Lebedžinskas), Kelmės FK „Kelmė“ (vad. A. Černakauskas), Kražių „Kražiai“ (vad. R. Liekys), Kelmės „SC–NVŠ“ (vad. T. Bracevičius) ir „Kelmės jaunimas“ (vad. T. Špukas). Lapkričio–gruodžio mėnesiais Kelmės sporto centro sporto salėje buvo sužaistos 14 rungtynių, po kurių paaiškėjo galutinės komandų vietos.
Sportas | 3 MIN.
0
Ugniagesių gelbėtojų mokykloje buvo surengtas finalinis Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos krepšinio turnyro direktoriaus taurei laimėti etapas. Jo nugalėtojais tapo Klaipėdos PGV krepšininkai, įtemptose varžybose nugalėję Šiaulių PGV. Trečiąją vietą užėmė Panevėžio PGV.
Sportas | 2 MIN.
0


Joniškis
Joniškis
Artėjant gražiausioms žiemos šventėms Joniškio rajono švietimo centras kartu su Joniškio rajono savivaldybės administracija – kvietė gyventojus dalyvauti Kalėdinio atviruko konkurse ir kurti ne tik popierinius, bet ir elektroninius atvirukus.
Kultūra | 2 MIN.
0
Joniškio rajono savivaldybėje, netoli Latvijos sienos įsikūręs Žagarės miestelis. Čia gyvena kūrybingi ir veiklūs žmonės, nuolat verda įdomios idėjos, o kiekvieną vasarą miestelis nusidažo raudona vyšnių spalva. Žagarės istorija taip pat labai plati. Juk tai – seniausias miestelis Lietuvoje, kurio senamiestis saugomas valstybės kaip urbanistikos paminklas.
Kultūra | 4 MIN.
0
Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Jaunimas | 6 MIN.
0
Gruodžio 12-ąją Europos parlamento narys Aurelijus Veryga lankėsi Kuršėnuose, kur atidarė net dvi parodas, svečiavosi Šiaulių rajono savivaldybės sveikatos centre, prie kurio teigiamų pokyčių yra prisidėjęs dirbdamas Sveikatos apsaugos ministru.
Kultūra | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0
Šiandien vos keliais paspaudimais telefono ekrane technologijos tvarko namus, reguliuoja šildymą ir apšvietimą bei apsiperka. Inovacijos ir dirbtinis intelektas yra integruojamas net į buitinės technikos prietaisus, pavyzdžiui, šaldytuvus. Technologinės naujovės leidžia palengvinti jų priežiūrą, su kuria susiję nemažai mitų. Kokie jie ir ar juose yra bent krislas tiesos?
Namai | 5 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Socialiniuose tinkluose sparčiai populiarėjanti, kitonišką gyvenimą praktikuojanti pirtininkė Viktorija Prokofjeva trisdešimties turėjo viską, apie ką daugelis tik pasvajoja: sėkmingą vestuvių verslą, nesibaigiančius klientų srautus, linksmybių kupiną laisvalaikį, keliones, būstą pačioje Vilniaus širdyje. Ir vieną dieną… visa tai prarado prasmę. Ankstesnį gyvenimą ji iškeitė į šeimą, vaikus, vienkiemį Vilniaus užmiestyje ir asketišką gyvenimą be ekranų, prabangos, beribio vartojimo ir triukšmo.
Veidai | 4 MIN.
0
Nutrūko kelerius metus puoselėti agentūros „Major Amber Models“ vadovės Karolinos Toleikytės ir verslininko, investuotojo Jono Garbaravičiaus artimi santykiai.
Veidai | 2 MIN.
8


Lietuva
Lietuva
Gruodžio 21-oji – Žiemos saulėgrįža. Elnio devyniaragio šventė.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Nenumaldomai artėjančioms Kalėdoms Kotryna Starkienė kviečia ruoštis kartu. Todėl šio šeštadienio rytą TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Kotrynos burtai“ laukė ne tik šventinių pietų receptai, bet ir ypatingas desertas su Prancūzijos prieskoniu. Nustebinkite savo artimuosius!
Virtuvė | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Gruodžio 21-oji – Žiemos saulėgrįža. Elnio devyniaragio šventė.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Kai kuriems Rytų ženklams artėja harmonijos ir lengvumo etapas. Gerovė ateis natūraliai: tinkami žmonės atsiras tinkamu metu, sprendimai bus priimami be įtampos, o įvykiai klostysis palankia linkme.
Horoskopai | 3 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Nenumaldomai artėjančioms Kalėdoms Kotryna Starkienė kviečia ruoštis kartu. Todėl šio šeštadienio rytą TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Kotrynos burtai“ laukė ne tik šventinių pietų receptai, bet ir ypatingas desertas su Prancūzijos prieskoniu. Nustebinkite savo artimuosius!
Virtuvė | 3 MIN.
0
Planuojant Kūčių stalą vis dažniau svarstoma ne tik ką ant jo patiekti, bet ir kaip šventėms pasiruošti ramiai, be papildomos įtampos ir skubėjimo. Ilgiau stovinčios mišrainės tampa vienu praktiškiausių sprendimų, mat šį patiekalą galima pradėti gaminti iš anksto. Vis tik, ruošiant mišraines ir norint, kad jos šviežios išliktų kuo ilgiau, svarbu žinoti kokias daržoves ir kokius padažus rinktis.
Virtuvė | 4 MIN.
0