Mo­kyk­los va­dovės ul­ti­ma­tu­mas: už­ten­ka imi­tuo­ti ka­ran­tiną

Už­si­da­rius spor­to klu­bams, ka­vinėms bei mu­zie­jams, tūkstan­čiai pra­di­nukų ir to­liau lan­ko mo­kyk­las, o pe­da­go­gai vis gar­siau kal­ba apie pra­stėjan­čią emo­cinę svei­katą. Leis­da­mi tėvams dirb­ti, lei­si­me vi­suo­me­nei sirg­ti?

„Visi esame išvargę“

Anonimiškumą išlaikyti norėjusi vienos Kelmės rajono mokyklos vadovė pasigenda aiškių sprendimų.

„Užtenka tų imitacijų: arba visi einame į kontaktą, arba dvi–tris savaites griežtai užsidarome karantine ir žiūrime, kaip keičiasi situacija valstybėje. Kitaip mokyklos taps židiniais –  dabar suserga net prezidentai, ką bekalbėti apie mažus vaikus, kurie nėra linkę laikytis atstumo. Kad mokyklose saugu, tėra iliuzija. Be to, mes visi esame išvargę emociškai. Mokytojai – nuo to tąsymo: čia reikia važiuoti į darbą, čia jau nuotolinis. Vaikai irgi išvargę“, – sako ji.

Apie nuovargį taip pat kalba Šiaulių rajono Voveriškių mokyklos vadovė Albina Gudaitienė. „Mūsų mokyklos pedagogai irgi būtų linkę: arba visi einame į kontaktą, arba dirbti nuotoliniu būdu. Nes mišrus mokymosi būdas įneša nemažai chaoso tiek mokytojams, tiek vaikams, tiek tėvams. Aišku, didžioji dalis tėvų nori, kad vaikai eitų į mokyklą. Dabar situacija kitokia negu pavasarį – gauti nedarbingumą ir padėti vaikams mokytis namuose nebėra taip paprasta, o kai kurie darbdaviai, kiek teko girdėti, tokių sąlygų sudaryti nebenori“, – sako ji.

Apklausoje vienaip, realybėje kitaip

Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos direktorė Loreta Tamulaitienė teigia suprantanti kolegas. „Mes patys mišraus ugdymo dar neturėjome, bet, kiek bendravau su kitų mokyklų vadovais, daugelis kalba, kad jis labai alina, vargina. Susikaupi vienokiam darbui, reikia pereiti į kitokį“, – pastebi ji.

Tiesa, per pirmąją pandemijos bangą gimnazijoje buvo atlikta apklausa, kuri parodė, kad 68,3 proc. pedagogų, pasibaigus karantinui, būtų mielai derinę nuotolinį ir kontaktinį arba, kitaip tariant, mišrų mokymą. Tąkart mokytojų, kuriems labai patiktų vien nuotolinis darbas, tebuvo 14 proc. Moksleivių gretose skaičiai dar prastesni: tik 6,1 proc. mokinių pasisakė, kad mokytis nuotoliniu būdu jiems labai patinka. Mokiniams trūko bendravimo, susitikimų su bendraamžiais, emocijų, įvykių ir nuotykių, kuriuos gali patirti tik mokykloje.

32 proc. mokinių nurodė, kad, prasidedant nuotolinėms pamokoms, jaučiasi susierzinę. Ši emocija apimdavo net 40 proc. abiturientų. Analizuojant mokinių atsakymus, paaiškėjo, kad beveik trečdalis mokinių (28 proc.) iš pat ryto jaučiasi pavargę. L. Tamulaitienė daro išvadą, kad taip buvo įvardyta ne fizinė, o emocinė mokinių savijauta, susijusi su nuotoliniu ugdymu.

Mokyklose židinių nėra

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Judita Šertvytienė pažymi, kad mokyklų vadovai šiuo metu gali savarankiškai apsispręsti tik dėl 5–12 klasių ugdymo.

„Tam, kad mažieji galėtų mokytis nuotoliniu būdu, reikia administracijos direktoriaus arba Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – NVSC) sprendimo. Tai yra susiję su nedarbingumo pažymomis, nes tėvai turėtų prižiūrėti vaikus, padėti jiems mokytis. Tiesa, vienoje rajono mokykloje buvo atvejis, kuomet tuo pačiu metu susirgo dvi pradinių klasių mokytojos. Administracija ir NVSC susiderino ir visi tos mokyklos pradinukai kurį laiką mokėsi nuotoliniu būdu“, – sako J. Šertvytienė ir priduria, kad šiuo metu Šiaulių r. maždaug pusė mokyklų dirba nuotoliniu, pusė – mišriu būdu.

Anot vedėjos, situacija ugdymo įstaigose stabili: židinių nėra, nustatyti pavieniai sergančiųjų atvejai, vaikai vieni kitų neužkrečia – dažniausiai suserga šeimose. Pedagogų trūkumo taip pat nejusti, mat sergančiųjų simptomai leidžia dirbti nuotoliniu būdu.

Švietimo profsąjunga prašo pereiti prie visiško nuotolinio ugdymo

Šią savaitę Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į paskirtąją premjerę Ingridą Šimonytę prašydami „iš naujo vertinti situaciją dėl tolimesnio švietimo įstaigų darbo ir svarstyti galimybę dirbti tik nuotoliniu būdu“.

Profesinės sąjungos kreipimesi sakoma, kad, virusui sparčiai plintant, „situacija tampa ypač nepalanki ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo įstaigose, nes būtent jos dirba kontaktiniu būdu“. Vyresnieji mokiniai nuo lapkričio pradžios yra perėję prie nuotolinio arba mišraus mokymosi.

„Remiantis lapkričio 4 d. Vyriausybės nutarimu, lopšeliai-darželiai ir pradinės mokyklos dirba kontaktiniu būdu. Tačiau, praėjus daugiau nei trims savaitėms, situacija katastrofiškai prastėja: švietimo įstaigose užsikrėtimų skaičius sparčiai didėja, serga ir mokiniai, ir mokytojai. Todėl kyla klausimas: ar verta rizikuoti mokinių, mokytojų sveikata ir tęsti darbą gyvai?“ – sako Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Pranešime cituojamas Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos anglų kalbos mokytojas Aivaras Dočkus, pats ką tik persirgęs COVID-19, sako, kad karantinas turi būti karantinas, o ne parodija.

„Turime informacijos, jog savivaldybių švietimo skyriai daro didžiulį spaudimą švietimo įstaigų administracijoms tęsti mokymą tiesiogiai ir reikalauja kuo skubiau grįžti į mokyklas. Gal Švietimo, mokslo ir sporto ministerija duoda tokius nurodymus savivaldybėms?“ – pranešime cituojamas mokytojas.

NVSC praėjusią savaitę skelbė, kad šalies švietimo ir ugdymo bei aukštojo mokslo įstaigose nuo rugsėjo pradžios registruota per 4,4 tūkst. koronaviruso atvejų.

NVSC atstovė Daiva Razmuvienė tuomet tvirtino, kad didžiąją dalį sudaro užsikrėtusieji mokyklose ir darželiuose, iš 3,7 tūkst. atvejų ugdymo įstaigose 55 proc. sudarė moksleiviai, likusi dalis, 45 proc., – ugdymo įstaigų darbuotojai. Aukštosiose mokyklose užsikrėtusiųjų skaičius nuo rugsėjo siekė per 600.

Šalyje lapkričio 7-ąją įvedus karantiną, mokslas, išskyrus ugdymą darželiuose bei pradines klases, vyksta nuotoliniu arba mišriu būdu. Karantinas šiuo metu pratęstas iki gruodžio 17 d. imtinai.

Įvesti visuotinio nuotolinio mokymo neplanuojama

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kartu su epidemiologais išanalizavusi situaciją švietimo įstaigose, mokinių žiemos atostogų laiko nusprendė nekeisti, o įvesti visuotinio nuotolinio mokymo taip pat kol kas neplanuojama.