Mokyklos susiduria su kompiuterių trūkumu: ministerijos teigimu, tai – savivaldybių atsakomybė

„Tai čia viskas buvo gvildenama, kuriama 2022 metais, ta nauja tvarka priimta pernai gruodžio mėnesį. Ir, kai tik ją priėmė, ir kai sužinojo mokyklos, labai susijaudino ir susinervino mokytojai. Nes nėra ten niekaip apibrėžta, koks yra mokytojų vaidmuo šitoje reformoje. Tai mokytojai pradėjo klausinėti, nes tų patikrinimų ten daug. Yra pagrindinių ugdymo pasiekimų patikrinimai (PUPP), taip pat yra dvyliktokams patikrinimai, egzaminai, ir atsiranda nauji – vienuoliktokams. Tai jeigu atsiranda patikrinimai, tai kas visa tai darys? Iš ko bus mokama? Kaip krūviai bus paskirstomi?“, – Eltai aiškino G. Sarafinas.

 

Jis pridūrė, kad atsiradus naujiems patikrinimams, turi mokyklose atsirasti ir daugiau mokytojų, kurie prižiūrės ir vykdys patikrinimus.

 

„Tada ministerija bravūriškai atšovė, kad „nereikia mums tiek mokytojų, viską technologijos padarys“. Tai mokytojai nurimo. O tada visą šitą džiaugsmą užkrovė mokykloms ir savivaldybėms, ir dabar mokyklų direktoriai daugelyje mokyklų rengia mokinių ir tėvų susirinkimus, ir neturi, ką pasakyti. Technologijų nėra, pinigų nėra, savivaldybės čia išvis... Taigi viskas naujai priimta. Ir jos paliktos ant ledo – sukitės, kaip išmanot“, – susidariusią situaciją komentavo G. Sarafinas.

 

Jis savo feisbuko paskyroje antradienį pasidalino vienos gimnazistės mamos laišku, kuriame rašoma, kad susirinkime tėvams buvo pasakyta, jog mokykla per šiuos metus turi nupirkti 100 naujų kompiuterių, nes ugdymo įstaigai reikia 185 kompiuterių tam, kad vaikai vienuoliktoje klasėje galėtų laikyti tarpinį egzaminą pagal naują tvarką.

 

„Na, tai tėvams šokas, jie išvis pirmąsyk girdi, čia tas netikėtumas yra pats tas patikrinimas, o dabar dar ir finansiškai, pasirodo, reikės kažkam viską suvirškinti“, – pažymėjo žurnalo „Reitingai“ vyriausiais redaktorius.

 

„Sistema priimta, bet neapibrėžta, kaip viskas bus organizuojama. Paimkit bet kokią mokyklą – ten mokosi, na, jei tai yra gimnazija, devintokai, dešimtokai, vienuoliktokai ir dvyliktokai. Ir kai tiek visokių patikrinimų, tai sunku suvokti, kaip bus organizuojamas darbas kitų klasių mokiniams, kaip bus užtikrinamas testavimas ir patikrinimai, vis tiek reikės mokytojų pajėgumų“, – akcentavo G. Sarafinas.

 

Anot jo, nėra aišku, kas patikrinimų metu užims devintokus. G. Sarafino teigimu, ministerija parengusi reformą, šių dalykų neapgalvojo.

 

„Ir kas tuo metu bus daroma su kokiais nors devintokais, kas juos mokys, kas užims, kaip ten tas ugdymas vyks? Tai niekaip nėra išmąstyta, sudėliota, parengta. Tiesiog paleidžiam, o mokyklos turi pačios sugalvoti, rasti finansų“, – piktinosi G. Sarafinas.

 

„Paleidžiam daugybę reformų, daugybę naujų projektų, sukitės kaip išmanot, o mes, tipo, mažinam stresą mokiniams. Per kurią vietą jie čia mažina tą stresą? Jie padidina šeimoms stresą. (...) Tai yra iššūkis šeimoms, savivaldybėms, mokykloms, o čia va yra tikslas, gražiai pavadintas „mažinsime mokiniams stresą“, – reziumavo G. Sarafinas.

 

 

Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministerijos teigimu, elektroniniai patikrinimai šalies mokyklose vyksta ne pirmą kartą ir tokiu būdu jau dvejus metus iki šiol buvo rengiami ir nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai 4 ir 8 kl., ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai, kuriuose dalyvauja visi dešimtokai.

 

„Taigi, mokykloms elektroninis pasiekimų organizavimo būdas nėra naujiena“, – pabrėžiama Eltai perduotame ministerijos komentare.

 

Ministerijos teigimu, mokyklų aprūpinimas IT įranga pasistūmėjo per pandemiją, kai valstybė įrangos ir priemonių per 2020–2021 m. pirko už beveik 16 mln. Eur.

 

„Iš viso nupirkta ir mokykloms išdalinta virš 45 tūkst. kompiuterių“, – rašo ministerija.

 

ŠMSM pažymi, kad papildomai 2021 m. mokyklos iš joms skirtų valstybės lėšų skaitmenizacijai išleido apie 10 mln. eurų. Iš šios sumos 43 proc. panaudotų lėšų buvo skirta kompiuteriams įsigyti, 41 proc. – skaitmeniniam ugdymo turiniui, 13 proc. – kitai technikai įsigyti, 3 proc. lėšų buvo panaudota pedagogų mokymams.

 

„Įranga ir skaitmeninėmis priemonėmis pirmiausia rūpinasi mokyklų steigėjos savivaldybės. Jos kasmet skiria lėšų“, – pabrėžiama perduotame komentare.

 

„Pavyzdžiui, 2021 m. iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto buvo skirta 394 tūkst. Eur, o 2022 m. – 330 tūkst. Eur. Mokyklos už šiuos pinigus įsirengė hibridines klases, pirko kompiuterius, planšetes ir kt. priemones.

 

Vilniaus miesto savivaldybė taip pat kasmet skiria lėšų mokykloms, kurios pačios sprendžia, kaip pinigus panaudoti, pavyzdžiui, perka IT įrangą. Tam iš viso skiriami beveik 4 mln. eurų, kurie padalinami mokykloms proporcingai pagal mokinių skaičių“, – teigia ŠMSM.

 

Ministerijos teigimu, 2021 m. mokyklose buvo daugiau nei 141 tūkst., 2022 m. – beveik 146 tūkst. kompiuterių.