Mokyklos bendruomenė kenčia, o sprendimus stabdo teisės aktai?

Pastarosiomis savaitėmis plačiai nuskambėję smurto atvejai mokyklose sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo. Mokyklinio amžiaus vaikus auginantys tėvai įsibaiminę ir kelia atvirą klausimą, kodėl agresyvūs, elgesio problemų turintys vaikai sėdi vienoje klasėse su kitais, kas dar turi nutikti, kad institucijos imtųsi realių veiksmų?

Pirmadienį Šiaulių miesto savivaldybės spaudos konferencijoje dalyvavusi Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė pristatė, kaip teikiamos švietimo pagalbos paslaugos ir ką reikėtų daryti sustabdant procesus, kurie jau įgauna pagreitį visuomenėje.

Visos pusės turi bendradarbiauti

Pasak vedėjos, pirmasis žmogus ugdymo įstaigoje, kuris pastebi problemas, yra mokytojas. Jis pirmiausia įvertina poreikį ir kreipiasi į įstaigoje esančius specialistus.

„Kiekvienoje švietimo institucijoje turi būti sukomplektuota specialistų profesionalų komanda, kuri galėtų teikti šias paslaugas. Kiekvienoje švietimo įstaigoje turėtų būti psichologas, specialusis pedagogas, socialinis pedagogas, turėtų būti teikiamos socialinės paslaugos, jeigu jos yra būtinos. Kiekvienoje įstaigoje veikia Vaiko gerovės komisija. Tai tas darinys, kuris apjungia visų specialistų darbą, koordinuoja procesus, kad vaikui švietimo pagalba būtų teikiama efektyviai, kokybiškai, būtų savalaikė“, – sakė E. Minkuvienė.

Pasak jos, geriausių rezultatų pavyksta pasiekti tada, kai visos suinteresuotos grupės – ugdytinis, tėvai, pedagogai – tarpusavyje bendradarbiauja. Visgi praktikoje to bendradarbiavimo dažnai pristinga – tėvai ne visada sutinka bendradarbiauti, o tada pedagogams išspręsti problemą tampa labai sudėtinga.

„Vienareikšmiškai, viena mokykla negali atlikti jokių veiksmų be tėvelių bendradarbiavimo. Jeigu yra problema, turėtų būti maksimalus tėvelių įsitraukimas, jų atsakomybė, nes kalbame apie jų vaiką. Teisės aktai rodo, kad bet koks veiksmas yra negalimas be tėvelių sutikimo“, – sako Švietimo skyriaus vedėja.

Ji patikino, kad jeigu viena iš šalių nesutinka, kreipiamasi į Vaikų teisių apsaugos tarnybą. Ši tarnyba priima sprendinius dėl tėvų atsakomybės.

„Tėvų nebendradarbiavimas nėra tas faktorius, kad visiškai šeimai negalime teikti pagalbos. Tam yra vaiko teisių tarnyba, kuri dar kartą vertina situaciją bei galimas vaiko paėmimas iš šeimos. Teikiama intensyvi vaiko teisių mobilios komandos pagalba. Tam kad tėvai priimtų sprendimus ir nuspręstų, ar jie nori padėti savo vaikui, ar ne“, – sakė Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Lina Augytė.

Vaiko teisės vertina situaciją ir nukreipia šeimą pagalbai gauti. Gali būti skiriama atvejo vadyba, koordinuota pagalba. Tam tikrais atvejais kreipiamasi į Savivaldybės vaiko gerovės komisiją. Jeigu įpareigojimai nevykdomi, vaikas nekeičia savo elgesio, toliau daro nusižengimus, suburiamos Vaiko gerovės komisijos, Vaiko teisių, Nacionalinės švietimo agentūros institucijos. Jos teikia išvadas ir kreipiasi į teismą dėl vidutinės priežiūros priemonės skyrimo nepilnamečiui. Visgi specialistė pabrėžė, kad tokie atvejai itin reti.

Problema – teisės aktai

Švietimo skyriaus vedėja pabrėžė, kad kilusias problemas būtina spręsti čia ir dabar, reikalinga greita reakcija. Visgi ugdymo įstaigos, pačios sureagavusios greitai, dažnai atsimuša lyg į sieną ir nieko padaryti negali, kol nesulauks kitų atsakingų institucijų išvadų.

„Įžvelgiame tam tikrų priešpriešų paėmus vieną ar kitą teisės aktą. Yra būtinybė koreguoti Lietuvoje teisės aktus, kurie pirmiausia yra apimantys švietimo pagalbos teikimą. Persižiūrėti ir pagalvoti didesnes atsakomybes visoms interesų grupėms – ir mokiniui, ir mokyklai ir tėvams. Taip pat atsakomybės turėtų būti peržiūrėtos įvairių tarnybų, kurios teikia paslaugas, tarkim vaiko teisių apsaugos tarnybos“, – sakė vedėja.

Pasak jos, būtina plėsti atsakomybes vaikų tėvams, sudaryti konkrečius algoritmus, kad vaikui pagalba butų kuo greičiau suteikta ir tais atvejais, kai tėvai nesutinka bendradarbiauti.

Kodėl nereaguojama?

Švietimo skyriaus vedėja atkreipė dėmesį į visuomenėje dažnai sklandantį klausimą, kodėl problemų turintys vaikai, keliantys pavojų kitiems mokiniams ir pedagogams, nėra šalinami iš ugdymo įstaigos nepaisant to, kad skundžiasi visa mokyklos bendruomenė.

„Mūsų valstybėje yra įteisintas privalomas švietimas iki 16 metų ir tikrai nei mokyklos vadovas, nei meras, nei savivaldybės atstovas – joks asmuo, iki 16 metų negali šiaip imti ir pašalinti vaiko iš mokyklos. Akcentuojant tai, kad jeigu yra problemos, vaikui turi būti suteikta maksimaliai visa reikalinga pagalba įvairių institucijų. Matant, kad vaikas tikrai negali ugdytis konkrečioje bendruomenėje, būtent institucijų pagalba vaikas yra nukreipiamas į kitą instituciją“, – sakė E. Minkuvienė.

Kaip alternatyvą E. Minkuvienė įvardijo ugdymo proceso organizavimo būdo keitimą. Vaikui gali būti skiriamas nuotolinis mokymas, mokymas namuose ar kitos formos.

Laukia išvadų iš policijos

Paklaustos, kokia situacija Simono Daukanto inžinerijos gimnazijoje dabar, pašnekovės plačiau komentuoti negalėjo, bet patikino, kad procesai vyksta.

„Pirmiausia, laukiame išvadų iš policijos. Be policijos išvadų, be tikrų konstatuotų faktų, kas kaltas ir koks straipsnis pažeistas, mes irgi negalime imtis jokių veiksmų, nes nežinome išvadų. Tos išvados pateikiamos per 10 dienų“, – sakė L. Augytė.

Etaplius.lt primena, kad rugsėjo 21 dieną pranešta, kad Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos gimnazijoje keturiolikmetis mokinys galimai sumušė mokytoją. Pirminiais duomenimis, gimnazijos pirmokas įsiuto, kai 56 metų pedagogas paėmė jo mobiliojo ryšio telefoną. Paauglys smogė mokytojui į veidą, sudaužė akinius. Mokytoją medikai išgabeno į Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių.

Redakciją pasiekė Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos gimnazijoje besimokančio vaiko laiškas, kuriame teigiama, kad vaikai mokykloje nesijaučia saugūs, o incidentą sukėlęs mokinys jau ne kartą grasino ir kelia pavojų kitiems.