Mokslininkai skelbia Alytaus gaisro tyrimų išvadas. Ar galime pasitikėti?

Dvi tarnybos, Aplinkos ministerijai priklausanti Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) paskelbė ilgai lauktus Alytaus gaisro tyrimų rezultatus. Geologijos tarnyba tai padaryti buvo žadėjusi lapkričio viduryje, o valstybinis mokslų centras – dar anksčiau, šio mėnesio pradžioje.

Ačiū, kaip sakoma, geriau – vėliau, nei niekada, tačiau su tyrimais susijusios aplinkybės pasitikėjimo kone galutinėmis vadinamomis išvadomis, deja, nekelia.

LGT hidrogeologai, praėjus dviem savaitėms po gaisro pradžios Pramonės g. 1, surinko 15 jungtinių paviršinio grunto mėginių, paviršinio grunto jungtinių mėginių (nuograndų). Pirmenybė buvo teikta pagal „vėjų rožę“ labiausiai nukentėjusioms apgyvendintoms teritorijoms – Miklusėnų gyvenvietei Alytaus rajone bei Putinų ir Panemunės mikrorajonams Alytaus mieste.

Mėginiai buvo imti į Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) laboratorijoje specialiai paruoštus indus atskiroms cheminių medžiagų grupėms. LGT taip pat skelbia, kad tyrimų vietos buvo koreguotos, atsižvelgus į Alytaus aplinkos apsaugos departamento bei visuomenės sveikatos centro darbuotojų pateiktą informaciją.

Primename, kad AAA laboratorijose atlikti gaisravietėje susidariusių vandens nuotekų tyrimai taršą parodė šimtus kartų mažesnę, nei tyrimai, kuriuos užsakė Alytaus miesto savivaldybei priklausanti įmonė „Dzūkijos vandenys“. Nežiūrint į minėtas aplinkybes LGT drąsiai tvirtina, kad kelias savaites darytų tyrimų rezultatai rodo, jog „tirtame dirvožemyje nerasta taršos padangų gaisro ir kitų galimų šaltinių kenksmingais produktais, t. y. visų tirtų cheminių medžiagų kiekiai dirvožemyje neviršija didžiausių leistinų ribinių verčių, galiojančių Lietuvos gyvenamosiose teritorijose“.

... LGT atlikti dirvožemio (nuograndų) tyrimai:

Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) hidrogeologų mėginiai buvo imti ne tik naudojant specialiai paruoštus indus atskiroms cheminių medžiagų grupėms, tačiau ir AAA laboratorijoje standartizuotą įrangą. „Mėginukų taškai parinkti atsitiktinai, atsižvelgus į vietos gamtines savybes – tikėtiną aerodinaminę dūmų sklaidą, teršalų koncentruotus iškritimus, nesuardytą grunto paviršių ir kt., siekiant aptikti maksimalią oru perneštų teršalų koncentraciją“, - skelbia LGT, kuri paviršinio grunto (nuograndų) mėginius spalio 31 d. į AAA aaplinkos tyrimų depertamento laboratoriją perdavė analitiniams tyrimams dėl sunkiųjų metalų, naftos, aromatinių, daugiaciklių bei halogenintų angliavandenilių, polibromintų difenileterių kiekių nustatymo.

Dalis mėginių buvo perduota „Grunto valymo technologijoms", šį įstaiga 7 mėginius dioksinų ir furanų tyrimams lapkričio 7 d. išsiuntė į laboratoriją Čekijoje. Tyrimų rezultatai, gauti lapkričio 14 d., LGT žiniomis, rodo, kad „tirtame dirvožemyje nerasta taršos padangų gaisro ir kitų galimų šaltinių kenksmingais produktais, t.y. visų tirtų cheminių medžiagų kiekiai dirvožemyje neviršija didžiausių leistinų ribinių verčių, galiojančių Lietuvos gyvenamosiose teritorijose“, o Lietuvoje nereglamentuojami dioksinai, furanai bei polibromintieji difenilai (BDE) nebuvo aptikti, nes jų kiekiai buvo žemiau laboratorinio metodo aptikimo ribos.

LGT taip pat informuoja, kad Miklusėnų gyvenvietės Užubalių–Pergalės gatvių sankryžoje surinktame dirvožemyje aptikti ne Alytuje vykusio gaisro, o ... vykdomų rekonstrukcijos darbų pėdsakai (Aroclor-1260), polichlorintųjų bifenilų (PCB) izomerai–cheminiai junginiai, naudojami izoliacinėse plastiko medžiagose, alyvoje, tepaluose.

Miklusėnuose, Žibuoklių g. 12, aptikti policiklinių aromatinių angliavandenilių pėdsakai (policiklinių aromatinių angliavandenilių suma (1,039 mg/kg, ribinė vertė 5,0 mg/kg) bei Žemaitės g. 24 nustatyti cinko kiekiai (180 mg/kg, kai ribinė vertė – 300mg/kg), anot LGT, taip pat sietini ne su gaisru, o su... lokalia ūkine veikla.

„Apibendrinant visuose 15 grunto paviršiaus nuograndų mėginiuose tirtų pavojingų cheminių medžiagų kiekiai nesiekia ribinių verčių ir nekelia didesnio pavojaus aplinkai bei nekenkia žmogaus ir jo ateinančių kartų sveikatai“, - tvirtina LGT.

... FMTC atlikti tyrimai:

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkų tonas – kitoks, nei nelaimės metu.

Nors FTMC aplinkotyros skyriaus mokslininkai neliko nuošalyje, dirvožemio mėginius rinko dar gaisrui vykstant ir teigė, kad „Alytaus atveju į aplinką patekusių teršalų toksiškumo lygis – išskirtinai didelis, su niekuo nepalyginamas“, dabar gi, po tokio garsaus pareiškimo, skelbia, jog jie nustatė, kad: „... sunkiųjų metalų ir elementų koncentracija neviršija didžiausių leistinų koncentracijos normų...“.

„Deja, dirvožemio užterštumas sunkiaisiais metalais, kurį Alytuje vertina mokslininkai, turės ilgalaikį poveikį visai aplinkai plačiąja prasme“, - paskutinėmis Alytaus gaisro lokalizavimo dienomis tvirtino FTMC specialistai. Dabar gi jie praneša, kad Alytaus padangų perdirbimo gamyklos apylinkių dirvožemio tyrimą atlikę mokslininkai nustatė, jog tirtų sunkiųjų metalų ir elementų koncentracija neviršijo higienos normų.

Mokslininkai, tvirtinę, kad kol buvo gesinami keli hektarai Alytaus perdirbimo gamykloje degančių padangų, į aplinkos orą pateko policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (tokie kaip benz(a)pirenas), dioksinai ir furanai, polichlorinti bifenilai, sieros dioksidas, azoto oksidai, anglies dvideginis, sunkieji metalai (As, Pb, Hg, and Cr ir kt.), juodoji anglis suodžiai), aerozolio dalelės ir kitos toksinės medžiagos, po to kėlė hipotezę, ar degant padangoms, į atmosferą daugiausia pateko cinko (Zn) ir sieros (S). Dabar gi, beveik po mėnesio nuo tyrimų paėmimo, FTMC ramina, esą „ alytiškiai neturėtų nerimauti dėl padidėjusios dirvožemio taršos sunkiaisias metalais“.

Alytuje dirbę mokslininkai, spalį atkreipę dėmesį į „sinergetinį švino, kadmio ir gyvsidabrio poveikį organizmui, kai žala padaroma neviršijant kiekvieno iš elementų didžiausios leistinos normos“, tvirtinę, kad „žmonių sveikatai gaisro metu į aplinką išmestų toksinių teršalų poveikis gali būti jaučiamas dešimtmečiais“, lapkritį tepraneša, kad taikant rentgeno spindulių fluorescencijos (XRF) analizę pagal tyrimo metodą (ISO 18227:2014), buvo nustatyti sunkiųjų metalų (aliuminio (Al), chromo (Cr), vario (Cu), geležies (Fe), mangano (Mn), nikelio (Ni), švino (Pb), vanadžio (V), cinko (Zn) ir cheminių elementų - chloro (Cl), sieros (S), fosforo (P)) lygiai dirvožemyje.

Gaisro mėnesį spėlioję, kiek giliai teršalai skverbsis į gilesnius grunto sluoksnius, ar jie bus išplauti vandeniu, kaip visa tai įtakos dirvožemio rūgštingumas, granuliometrinė dirvos sudėtis, molio ir organinės medžiagos kiekiai, FTMC atstovai, kurių tyrimus aplinkosaugininkai buvo pavadinę „nepatikimais“, dabar įsitikinę, kad Alytuje ir apylinkėse „tarša neviršijo higienos normų HN 60:2004 dokumente nustatytų didžiausių leistinų koncentracijų normų“.

„Mūsų tyrimai padės nustatyti, kiek stipriai užteršta aplinka. Būtina suvokti, kad sunkieji metalai, išsiskyrę degant padangoms, lengvai kaupiasi dirvožemyje, bet - sunkiai iš jo pasišalina“, – paskutinėmis gaisro dienomis tikino mokslininkai ir tvirtino, kad pavojingiausi žmogaus organizmui sunkieji metalai yra švinas, kadmis ir gyvsidabris.

FTMC paėmė 48-is paviršinio grunto mėginius įvairiu atstumu nuo gaisravietės židinio padangų perdirbimo gamykloje, gaisravietės aplinkoje, aplinkiniuose gyvenamuosiuose rajonuose bei užmiestyje. Tiriamą vietovę apibrėžiančio spindulio dydis buvo pasirinktas atsižvelgiant į AAA paskelbtus, galimo gaisro poveikio aplinkai modeliavimo duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad mėginiai buvo renkami iš karto po gaisro ir per visą minėtą laikotarpį nebuvo lietaus, FTMC mokslininkai darė prielaidą, jog gaisro metu išsiskyrę teršalai kaupsis dirvožemio paviršiuje.

Pagal Alytaus gaisro tyrimų metu surinktus duomenis, FTMC aplinkotyros skyriaus mokslininkai planuoja parengti mokslinę publikaciją.

Ar galima pasitikėti naujausiomis ir būsimomis mokslinėmis išvadomis?

Norėtųsi tikėti ir pasitikėti, tačiau abejonių netrūksta.

Alytausgidas.lt šaltinių duomenimis, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai ir to paties direktoriaus bei savininko Juozo Cicėno, kaip „Ekologistika“, valdoma bendrovė „Vivatrans“ jau prieš penkerius metus turėjo bendrų reikalų. Įdomu tai, kad tuomet buvo sprendžiami „neapibrėžtumai, kylantys naudojant kriogeninius procesus padangų atliekų granulių smulkinimui". FTMC specialistai už minėto verslininko pasiūlytą tūkstantinį atlygį pagal granuliometrinius ir mikroskopijos metodus tuomet ištyrė „sukibimą slopinančių ir trintį kontroliuojančių medžiagų poveikį padangų atliekų smulkinimui".