Mokslininkai: invazinis drugys jau ir Lietuvoje naikina buksmedžius

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Antanina Stankevičienė su kolegomis pastaruosius metus atidžiai seka pavojingų invazinių drugių žygį per Europą.

Dar neseniai mokslininkai galėjo tvirtinti, kad šie buksmedžių želdynus naikinantys drugiai Lietuvos nepasiekė, deja, ši vasara tapo lūžio tašku: Botanikos sodo specialistai kone kasdien gauna laiškų, žinučių, nuotraukų bei filmukų, kuriuose užfiksuotas invazinis drugys, jo vikšrai ir suniokoti augalai. Deja, paguodžiančių žinių specialistai neturi, - teigiama VDU Botanikos sodo pranešime.

Nors natūralus šių drugių plitimo regionas yra Rytų Azijos, Japonijos, Kinijos, Taivano, Korėjos, Tolimųjų Rytų Rusijos, Indijos drėgnieji subtropikai, tačiau jau prieš kelis dešimtmečius prekiaujant gyvais augalais, šių drugių iš Rytų Azijos regiono įvežta į Europą. Šiuo metu invazinė rūšis sėkmingai plinta, vis giliau skverbdamasi į šiauresnius regionus. Kandys plinta ne tik su pervežamais augalais, bet ir natūraliai - su vėju nukeliaudamos maždaug 5-10 km per metus.

„Tai, kas šią vasarą stulbina mūsų gyventojus, jau seniai yra labai rimta buksmedžių nykimo problema kitose, ypač Pietų Europos, šalyse. Oficialiai Europoje pirmą kartą aptiktas 2006-aisiais, šis drugys jau užfiksuotas praktiškai visur, - nuo Kroatijos, Turkijos, Gruzijos iki Vokietijos, Švedijos ir Lenkijos. Lietuvoje dar 2018 metais Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotoja B. Paulavičiūtė ir Lietuvos entomologų draugijos narys D. Mikalauskas Vilniaus apskrityje, Žudiškėse, sugavo naktį skraidančius Cydalima perspectalis individus, tačiau apie pakenktus buksmedžius tuomet dar nebuvo pranešama," - pasakoja dr. A. Stankevičienė.

Žalsvi su ryškiomis vertikaliomis juostelėmis ir juodais taškais minimo drugelio vikšrai auga apie mėnesį, iki 35-50 mm. Iš pradžių juos, besimaitinančius apatinėje augalo dalyje, būna sunku pamatyti, kol neišryškėja pirmieji kenkimo požymiai ir ant apatinių lapų voratinkliuose kabančios rudos vikšrų išskyros. Po vikšrų puotos lieka tik centrinė lapo gysla bei išorinė lapalakščio dalis. Be to, vikšrai gali graužti ir ūglių žievę. Taip pažeisti augalai paprastai neatsigauna ir žūva.

Perėjusius į lėliukės stadiją kenkėjus aptikti taip pat sunku: jos būna 25-30 mm ilgio, - pirmiausia žalios su ruduojančiomis išilginėmis linijomis, po to - vis labiau rusvos. Vasaros pradžioje išsirita naktimis aktyvus, todėl retai matomas neišvaizdus drugys baltais, su šiek tiek violetinio ir rudo atspalvio kraštu, sparnais. Ištiestų sparnų ilgis siekia 45 mm.

Iki rugpjūčio pabaigos ant buksmedžių apatinių lapų dedamos 1 mm kiaušinių sankaupos, drugeliai peržiemoja jaunos lervos kokonuose tarp dviejų tvirtai sujungtų buksmedžių lapų. Pavasario pradžioje ciklas kartojasi iš naujo, ir paprastai per metus išsivysto 2-3 drugių kartos, o šiltosiose zonose - net iki keturių kartų.

Anot mokslininkų, jei buksmedžių žmogus augina tik keletą, vikšrų rinkimas gali būti veiksminga kontrolės priemonė, tą darant kas 2-3 dienas. Didesnius plotus galima mėginti nuplauti stipria vandens srove. Tiesa, vikšrai prie lapelių tvirtinasi itin stipriai, tad lengvai jų nupurtyti ar nupurkšti vandeniu gali ir nepavykti.

Pastebėta, kad insekticidai veiksmingesni naikinant jaunesnius vikšrus, pavyzdžiui, labai kruopščiai purškiant cipermetrino, deltametrino turinčiais sintetiniais insekticidais krūmo viduje ir po lapais, kai vikšrai labiausiai aktyvūs.

„Būdų, kaip kovoti su šiuo drugiu, išbandyta pačių įvairiausių, - laboratorinėmis sąlygomis mėginti entomopatogeniniai nematodai (Steinernema carpo-capsae) - deja, nesėkmingai. Kaip ir mūsų kaštonus niokojančios keršosios kandies atveju, mėginta taikyti feromonines gaudykles, bet jų naudojimas didelės sėkmės neatnešė. Išsiaiškinta, kad net paukščiai šių vikšrų nelesa. Kadangi maitindamiesi apatinėje augalo dalyje senais lapais, vikšrai suvartoja ir ten susikaupusius toksiškus alkaloidus, todėl patys tampa nuodingi paukščiams. Į pagalbą buvo mėginta pasitelkti šias kandis jų natūralaus paplitimo regione naikinančias Azijos plėšriąsias vapsvas, bet vėl bėda: paaiškėjo, kad atvežus jas į pietvakarių Prancūziją, šios vapsvos ėmė intensyviai žudyti vietines bites!" - apie nesėkmingas kovos su drugiu būdų paieškas pasakoja dr. A. Stankevičienė. Ji prognozuoja: jei ir toliau vasaros (o ypač nakties temperatūra) bus tokios karštos, invaziniai drugiai be didelių kliūčių plėsis mūsų krašte, naikindami buksmedžius visuose Lietuvos regionuose.

„Tai itin mobilūs, todėl sunkiai naikinami kenkėjai. Vos pastebėjus jų sukeltus pažeidimus, pirmiausia reikėtų mechaniškai nurinkti ir naikinti vikšrus, o svarbiausia - neplatinti greta augančių augalų, nes taip neabejotinai paplatinsite ir patį drugį," - sako specialistai.

ELTA