Mokesčių reforma. Ką privalome žinoti?

Nuo kitų metų sausio 1-osios šalyje įsigalios aštuoni įstatymai, susiję su mokestiniais pakeitimais bei kovai su šešėliu. Internete jau apstu skaičiuoklių, kurių dėka galima pamatyti, kaip nuo kitų metų pasikeis mūsų algalapiai, tačiau Šiaulių universiteto Verslo ir viešosios vadybos katedros asistentė Virginija Janišauskienė pataria neskubėti. Ką būtina žinoti kiekvienam, įsigaliojus naujiems mokesčių įstatymams?

Kišenėje pinigų beveik nepadaugės

– Kodėl skaičiuoklėmis, talpinamomis internete, 100 proc. tikėti negalima?

– Skaičiuoklių internete labai daug, jos klaidina, nes vienos iš jų skaičiuoja pagal pirminį Vyriausybės pristatytą įstatymo projektą, kitos jau įvertinus Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pastabas, tad nebeaišku, kuria skaičiuokle naudotis. Be to, šiuo metu skelbiama, kad neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – yra 300 Eur. Ši informacija taip pat klaidina, nes NPD skaičiuojamas individualiai kiekvienam darbuotojui pagal įstatyme pateiktą formulę, kurioje vertinamas darbuotojo atlyginimas, ateinančių metų sausio 1 d. galiosianti minimali alga ir kt. elementai. Taigi, šiuo metu negalime atlikti tikslių skaičiavimų.

Su darbo santykiais susijęs Gyventojų pajamų mokesčio tarifas (GPM) kyla nuo 15 iki 20 proc., ir, atrodo, kad žmogus turėtų gauti mažesnę algą bet sausio 1 d. darbuotojo atlyginimas bus indeksuojamas, taikant 1,289 koeficientą, t. y. didinamas 28,90 proc.

– Tuomet, kas konkrečiai pasikeis kiekvienam mokesčių mokėtojui?

– Darbuotojai turėtų pasiruošti – darbdaviai juos pasikvies pasirašyti naujas darbo sutartis, tad reikėtų pasidomėti, kokia sutartis buvo ir kokia turėtų būti nuo kitų metų. Algalapiuose nuo sausio 1 d. mes matysime kone trečdaliu didesnį „popierinį“ atlyginimą, bet realiai kišenėje pinigų per daug nepadaugės – skaičiuojama, kad 2–5 proc.

Jei darbuotojo atlyginimas „ant popieriaus“ didesnis nei du vidutiniai atlyginimai (apie 1 760 Eur), tai jo NPD lygus 0 ir nuo kiekvieno uždirbto euro jis mokės 20 proc. GPM. Jei gaunama alga yra virš 120 vidutinių atlyginimų (apie 8 800 Eur per mėnesį), tai nuo kiekvieno uždirbto euro darbuotojas mokės jau 27 proc. GPM.

Jei žmogus turi neįgalumą nuo 0 iki 55 proc., ir dirba ne visą darbo dieną, SODROS įmokos nebus siejamos su minimalia alga. Ši pataisa turėtų darbdavius paskatinti įdarbinti turinčius neįgalumą darbuotojus, nes mažėja darbo vietos kaina.

Visos kitos gyventojų pajamos apmokestinamos 15 proc. tarifu.

– O jei žmogus dirba dviejose darbovietėse?

– Tokiu atveju mokestinė našta jam didės. NPD taikomas tik vienoje darbovietėje. Antrojoje darbovietėje kiekvienas uždirbtas euras bus apmokestinamas 20 proc. tarifu.

– Ar darbuotojai patys turės sumokėti mokesčius, gaudami „popierinę“ algą?

– Ne. Sistema lieka ta pati. Darbdavys išskaičiuos visus mokesčius ir juos sumokės, o darbuotojui sumokės atlyginimą „į rankas“. Jei darbuotojas turi papildomą pensijos kaupimo sutartį, kaip ir dabar, SODRA teiks duomenis darbdaviui. Kiekvieną mėnesį darbdavys teikia SODRAI ataskaitą apie darbuotojo atlyginimą ir iš jo išskaitytas socialinio ir sveikatos draudimo įmokas.

Atskirtis. Šiaulių universiteto Verslo ir viešosios vadybos katedros asistentė Virginija Janišauskienė: „Buvo teigta, kad reforma sumažins socialinę atskirtį. Lietuvoje atskirtis tarp 20 proc. mažiausiai uždirbančių darbuotojų ir 20 proc. didžiausias algas gaunančių darbuotojų – septyni kartai, Latvijoje 6, Estijoje 5,6, o Čekijoje šis skaičius yra 3,5, ten vidurinioji klasė yra stipri. Atlyginimo padidėjimas 50 Eur socialinės atskirties beveik nepaveiks, o mokestiniais svertais nė nesiekiama mažinti pajamų nelygybės.“

Verslui – išlaidos ir neaiškumai

– Ar pasunkės verslo situacija?

– Sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas ir perskaičiavus mokesčių tarifus, darbdaviui darbo vietos kaina nesikeičia, bet reforma pareikalaus papildomų investicijų. Reikės atnaujinti apskaitos programas. Mažos įmonės tikrai neturi specialistų, kurie gali perprogramuoti apskaitos programas. Taigi, šias paslaugas teks pirkti, o tai papildomos išlaidos. Įmonės naudoja įvairias darbo apmokėjimo sistemas, taigi, reikės įvertinti, kaip jos derės su reforma. Personalo ir buhalterijos darbuotojams teks papildomas darbo krūvis, nes techniškai reikės perskaičiuoti visų darbuotojų atlyginimus ir sudaryti naujas darbo sutartis.

Darbdaviams jau dabar kyla klausimų kaip bus skaičiuojami atostoginiai, nedarbingumo išmokos iš darbdavio lėšų, jei darbuotojas susirgs, pavyzdžiui, sausį. Atlyginimai indeksuojami nuo sausio 1 d., o vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas pagal trijų paskutinių mėnesių duomenis. Kils ir daugiau klausimų, į kuriuos šiandieną atsakymų neturime.

Orios pensijos vargiai sulauksime

– Regionuose dirbantys žmonės, gaunantys minimalias algas, nuo sausio savo akimis algalapiuose pamatys, kiek mažai lėšų jie skiria pensijai kaupti?

– Regionuose padėtis tikrai tragiška, nes ten kone visur mokamas minimalus atlyginimas. Akivaizdu, kad pensijos gyventojai sukaupia nedaug, o dabar sukaups dar mažiau, nes 2 proc. sumažinta socialinio draudimo įmoka. Ši įmoka – ne tik pensijai kaupti, bet ir nedarbui dėl ligos, motinystės pašalpai ir kt. Socialinio ir sveikatos draudimo tarifas bus 19,5 procento. Kaip ir GPM, šį mokestį apskaičiuos ir sumokės darbdavys, jis mokės 1,47 proc.
Tai draudimas nuo nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe.

Nuo kitų metų valstybė perima bazinės pensijos mokėjimą. Teigiama, kad pensijos didės. Jei darbuotojas gauna vidutinį atlyginimą (šiuo metu apie 900 Eur), tai jo pensija turėtų būti apie 460 Eur. Prognozuoti 20 metų į priekį, kai pasikeitimų, pertvarkų dar bus, sudėtinga. Įmokos pensiniam draudimui ženkliai sumažintos, taigi manau, kad tos orios pensijos tikrai nebus.

Draustis papildomu pensiniu draudimu ar ne – tai kiekvieno individualus sprendimas. Valstybė savo piliečiams siunčia žinią – savo senatve turite rūpintis jau dabar. Ypač tai aktualu darbuotojams iki keturiasdešimties metų, nes jie dar gali sukaupti pakankamai lėšų privačiuose fonduose ir, sulaukę pensinio amžiaus, kiekvieną mėnesį gauti papildomą išmoką prie bazinės pensijos.

– O kas keičiasi dirbantiesiems, kaupiantiems pensijai privačiuose draudimo fonduose?

– Savanoriškas draudimas lieka. Gera žinia – bus sumažintos administravimui skirtos lėšos. Reikia atsakingai rinktis draudimo fondą, išsiaiškinti, ar įmokos draudžiamos, kad ateityje nepatirtumėte nuostolių.

– Teigiama, kad reforma kovojama su šešėliu.

– Yra toks terminas „baltieji finansai“. Vykdant šią reformą siūlomos naujos elgseną keičiančios ekonominės paskatos gyventojams. Jei statotės namą, atliekate remonto darbus ar kitus namų ūkio darbus ir samdote specialistus, prašykite sąskaitų ir apmokėjimo kvitų. Kai perkamos oficialiai apskaitytos paslaugos, galėsite susigrąžinti dalį GPM, užpildydami metinę GPM deklaraciją. Tai nėra kasdienės paslaugos, reikia rinkti ir saugoti dokumentus, be to, deklaraciją pildyti yra gan sudėtinga, taigi šia galimybe pasinaudos nedidelė gyventojų dalis.

– Ko siekiama nauja mokesčių reforma?

– Matau tik tokią naudą, kad pagerinami statistiniai Lietuvos rodikliai. Esame treti nuo galo ES pagal užmokesčio vidurkį, o dirbtinio indeksavimo dėka algos kyla trečdaliu. Atitinkamai gerėja statistinis vidurkis. Pakilsime per tris eilutes aukštyn, bet verslui tai bus papildoma našta. Iš reformos turės naudos draudimo bendrovės, nes į jas plūstelės didelis kiekis dirbančiųjų. Darbuotojams nereikėtų puoselėti pernelyg optimistiškų lūkesčių.