Mokesčių pakeitimai nebus „drakoniški“, nekenks verslui ir žmonėms, sako premjeras (dar papildyta)

Premjeras Gintautas Paluckas dar kartą pareiškė, kad Lietuvai ieškant papildomų gynybos finansavimo šaltinių, Vyriausybės šiuo metu rengiami mokesčių pakeitimai nebus drastiški bei itin nepablogins nei verslo, nei gyventojų padėties.

„Šnekame apie tuos mums įprastus, suprantamus mokesčius, mokesčių tarifus, išlygas. Bet kaip sakyta jau ne kartą ir prezidento pabrėžta – mokestinės permainos nei dramatiškos, nei drakoniškos, nemažins mūsų verslo konkurencingumo, mūsų vartojimo, mūsų asmeninių finansų taip pat stipriai nepalies“, – trečiadienį po parlamentinių partijų lyderių susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė G. Paluckas.

Vis dėlto premjeras tikino, jog mokesčių pakeitimai jau 2026 metais turės „gana rimtą efektą“ ekonomikai, o kartu ir gynybos finansavimui. Daugiau lėšų krašto apsaugai taip pat padės surinkti ekonomikos augimas, skolinimasis, pridūrė jis.

„Bus ir papildomas prieaugis, kurį generuos ne tik ekonominis augimas, kuris iš esmės bus nukreipiamas į viešųjų paslaugų teikimą, darbo užmokesčio didinimą ir panašiai, bet taip pat ir mokestiniai pakeitimai duos gana rimtą efektą, kuris leis tvariau finansuoti didesne apimtimi gynybą“, – kalbėjo G. Paluckas.

Anot jo, politiniai lyderiai sutaria, jog tam valstybė trumpuoju laikotarpiu neišvengiamai turės skolintis iš tarptautinių finansų institucijų: „Tai yra faktas.“

Vyriausybės vadovas kartu pareiškė esąs tikras, jog koalicijos partneriai vieningai pritars krašto apsaugos finansavimo didinimo planui.

Jis taip pat pranešė, kad koalicijos taryba jau kitą savaitę susitiks aptarti mokesčių pakeitimų.  

Svarstomi „nuodėmių“ mokesčiai, didesnės palūkanos už gynybos obligacijas

Anot jo, nors tarp Vyriausybės siūlymų nebus naujų mokesčių, be kita ko, svarstoma įvesti vadinamuosius „nuodėmių“ mokesčius, pavyzdžiui, cukraus mokestį, taip pat apmokestinti saldžius energinius gėrimus.

Premjeras patikino, jog konkretūs pasiūlymai parlamentą pasieks pavasario sesijoje, kurioje jie turėtų būti priimti norint, kad įsigaliotų nuo kitų metų, tai yra, po šešių mėnesių: „Bus pateikti įstatymo projektai su sumodeliuotu poveikiu biudžetui ir tada bus gilesnė diskusija.“

„Visi siūlymai sveikintini ir priimtini svarstyti“, – pridūrė premjeras.

Premjeras taip pat sakė su prezidentu aptaręs, kaip didinti gynybos obligacijų patrauklumą – už jas dabar siūlomos palūkanos, palyginti su kitais investavimo instrumentais, yra mažos – tik 2 procentai.

„Kartais geriau saviems truputį permokėti, bet permokėti saviems, kad pinigai, palūkanos liktų Lietuvoje nei tuos pinigus palūkanų pavidalu išvežti į užsienį. Nes jie tada ekonomikoje nedalyvauja“, – sakė premjeras.

Per keturis mėnesius nuo platinimo pradžios gynybos obligacijų išplatinta tik už 18,3 mln. eurų. 

Partijų atstovai remia, bet su niuansais

Seimo pirmininkas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis po susitikimo teigė, kad lėšos krašto apsaugai pirmiausia turi būti didinamos iš uždirbtų pinigų.

„Kalbant apie tvarų finansavimą, pinigai uždirbami skatinant mūsų ekonomiką, investicijas, yra Ekonomikos ministerijoje parengtas ambicingas planas, kaip galima užtikrinti tvarų finansavimą, o trumpalaikėmis priemonėmis, kuriomis reikės įgyvendinti (VGT sprendimą – BNS) Vyriausybė ieško sprendimų, konkretūs šaltiniai yra“, – žurnalistams sakė jis.

Didžiausios opozicinės partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – išrinktasis pirmininkas Laurynas Kasčiūnas užtikrino, kad konservatoriai remia idėją gynybai papildomai skirti 12–14 mlrd. eurų.

Jis pabrėžė, kad norint atgrasyti Rusiją nuo užpuolimo neužtenka stiprinti kariuomenę, bet reikia investuoti ir į visuotinę gynybą.

Buvęs krašto apsaugos ministras sakė per susitikimą priminęs siūlymą denonsuoti priešpėstinių minų naudojimą draudžiančią Otavos konvenciją. Anot jo, nors dėl to galutinio sprendimo dar nėra, bet einama „gera kryptimi“.

„Jei rimtai kalbame, kad stabdysime priešą prie sienos, mes privalome denonsuoti Otavos konvenciją, tokiu būdu įgytume pajėgumą, kurį būtų galima kombinuoti su prieštransportinėmis, prieštankinėmis minomis, priešpėstines minas turėti su visais mūsų fiziniais barjerais“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo L. Kasčiūnas.

Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Simonas Kairys teigė, kad partija remia gynybos stiprinimą, tačiau akcentavo, jog nepalaikys mokesčių keitimo išimtinai vienai visuomenės grupei, taip pat tokių pakeitimų, kurie galėtų stabdyti ekonomikos augimą.

„Ko kitos partijos labai neakcentavo, mums būtų įdomu gilinti šią diskusiją ir ieškoti sprendimų kalbant apie valstybės turtą, valstybės kontroliuojamas įmones, jų dalinį privatizavimą ir panašiai“, – po susitikimo sakė liberalas.

Opozicinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė užtikrino, jog „valstiečiai“ remia visas priemones, „kurios šiandien buvo aptartos“.

Kita vertus, ji pažymėjo, kad partijos atstovai Seime nepalaikys mokesčių didinimo: „Didinti mokesčius šiuo metu nėra tinkamas metas, nebent kalbėtume apie sveikatai žalingų produktų apmokestinimą.“

Anot jos, dabar pagrindinis papildomų lėšų šaltinis krašto apsaugai turėtų būti skolinimasis, o mokesčius didinti galbūt būtų tinkamesnis laikas 2028–2029 metais.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas europarlamentaras Waldemaras Tomaszewskis (Valdemaras Tomaševskis) pranešė susitikimo dalyviams įteikiąs savo partijos siūlymus.

Tarp jų – stiprinti karinę pramonę, apmokestinti bankų aktyvus 0,4 proc. tarifu, įvesti moratoriumą priedų ir premijų mokėjimui valstybės bei savivaldybių įstaigose, skolintis iš Lietuvos piliečių, mokant iki 5 proc. palūkanas, netaikyti Mastrichto kriterijų skolinantis gynybai.

„Valdžios institucijoms taip pat (reikėtų – BNS) atsisakyti utopinio žaliojo kurso, nes jis daro Europą nekonkurencingą“, – teigė W. Tomaszewskis.

Aukščiausi valstybės pareigūnai toliau ieško šaltinių gynybos finansavimui didinti, po to, kai sausį Valstybės gynimo taryba sutarė, jo iki 2030-ųjų krašto apsaugai reikia papildomų 12 mlrd. eurų nacionalinei divizijai sukurti ir vokiečių brigadai priimti.