Mokesčių mokėtojų dėmesiui: siūloma sugriežtinti baudas už PVM mokėjimo tvarkos nesilaikymą

Dešimt įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių parlamentarų siūlo sugriežtinti baudas už pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėjimo tvarkos nesilaikymą.

Tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas įregistravo Seimo nariai Mykolas Majauskas, Edmundas Pupinis, Vytautas Bakas, Rasa Budbergytė, Zigmantas Balčytis, Simonas Gentvilas, Algirdas Butkevičius, Juozas Varžgalys, Antanas Čepononis, Laurynas Kasčiūnas.

Šiuo metu už pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimus yra numatyta nuo 10 iki 50 proc. trūkstamo mokesčio dydžio bauda. Įstatymo pataisas parengę Seimo nariai siūlo skirti nuo  50 iki 100 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio baudą.

„Skaičiuojama, kad per metus dėl nesurinkto PVM valstybės biudžetas netenka apie 1 milijardo eurų pajamų. (...) Todėl nepaprastai svarbu yra užtikrinti, kad tokie pažeidimai būtų nustatomi ir už juos būtų skiriama adekvati sankcija, kuri atgrasytų ne tik nuo tokio pobūdžio nusikaltimų ar pažeidimų, bet ir ketinimų tokią veiką daryti ateityje“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Projekto autoriai pastebi, kad išanalizavus baudų skyrimo už mokesčių įstatymų pažeidimus praktiką, matyti tendencijos, kad mokesčių administratoriui paskyrus didesnę nei 30 proc. dydžio baudą, teismai dažnai linkę baudas sumažinti iki minimalaus dydžio ir skiria 10 proc. dydžio baudą.

„Tokio dydžio baudos skyrimą argumentuoja mokesčių mokėtojo bendradarbiavimu su mokesčių administratoriumi patikrinimo metu, pavyzdžiui, apskaitos dokumentų teikimą. Tokio dydžio baudos neatgraso asmenų nuo pažeidimo padarymo ateityje  (...). Itin svarbus yra baudos dydžio klausimas – bauda turi būti tokia, kad mokesčių mokėtojui rizika vengti mokėti mokesčius kainuotų kur kas brangiau nei tinkamas mokestinės prievolės vykdymas“,– sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jame atkreipiamas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą akcentavo, kad teisinėje valstybėje negali būti nepaisoma bendrojo teisės principo, kad niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo.

Anot projekto autorių, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pateikta Europos Sąjungos ir EBPO šalių praktika dėl piniginių baudų skyrimo (2015 m.) rodo, kad iš esmės visose valstybėse numatyta kur kas griežtesnė baudų, skiriamų už mokestinius pažeidimus, sistema nei Lietuvoje, t. y. sudarytos galimybės paskirti atgrasančią ir mokestinio pažeidimo pavojingumą atitinkančią baudą už didžiausią žalą valstybei darančius mokestinius pažeidimus.

Seimo narių duomenimis, pavyzdžiui, Suomijoje ir Norvegijoje už mokestinius pažeidimus piniginės baudos skiriamos ne mažiau kaip 30 proc. nesumokėtų mokesčių, Šveicarijoje – nuo 33 iki 300 proc., Ispanijoje – nuo 50 iki 150 proc. nesumokėtų mokesčių, Danijoje – nuo 50 iki 200 proc. nesumokėtų mokesčių.

2017 metais Lenkija ėmėsi itin griežtų priemonių kovojant su PVM sukčiavimu.

„Buvo papildytas Baudžiamasis kodeksas, kuriame buvo ženkliai padidintos sankcijos už suklastotų sąskaitų faktūrų išrašymą ir naudojimą (sukčiavimą dalyvaujant PVM „karuselėje“). Didžiausia bausmė už sukčiavimą yra 25 metai kalėjimo, kai padaroma žala valstybei viršija 10 milijonų zlotų. Lenkijoje taip pat įsivestos sugriežtintos ekonominės sankcijos – PVM baudos. Kai dėl suklastotų sąskaitų faktūrų, kurias išrašė neegzistuojanti įmonė, susidaro mokėtinų mokesčių skirtumas, bauda yra 100 proc. nesumokėto (nepagrįstai susigrąžinto) mokesčio dydžio“, – pažymima dokumento aiškinamajame rašte.

Siūloma, kad PVM įstatymo pataisos  įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d.

ELTA