Mokėjimo kortelių vaikams šuolis: tėvai prašo atidaryti sąskaitas ir šešiamečiams

Per COVID-19 pandemiją lietuviai gerokai pamažino savo naudojimąsi grynaisiais pinigais, o išduotų galiojančių mokėjimų kortelių skaičius, Lietuvos banko duomenimis, jau perkopė 20 milijonų vienetų. Pagreitį įgijo ir kortelių išdavimas vaikams: dėl kintančių mokėjimo įpročių ir mokyklų skaitmenizacijos vaikų kortelių kreivė šį rudenį stipriai šoktelėjo aukštyn.

1 iš 4 sąskaitų atidaroma vaikams

Šį rudenį net 1 iš 4 naujai atidaromų mokėjimų sąskaitų yra atidaroma būtent vaikams nuo 7 metų amžiaus, rodo licencijuotos finansų įstaigos „myTU“ duomenys. Šis šuolis siejamas su pandemija ir spartėjančia mokyklų skaitmenizacija.

„Kol ugdymas vyko nuotoliniu būdu, sąskaitos vaikams buvo atidarinėjamos vangiai, nes vaikams mokantis namuose didelio mokėjimo kortelių poreikio nebuvo. Visai kitoks vaizdas yra dabar. Augimą pastebėjome rugpjūčio mėnesio viduryje, o rugsėjį ir spalį jau matėme didelį kilimą. Kol kas susidomėjimas nemažėja, sąskaitos vaikams per mūsų mobiliosios bankininkystės programėlę aktyviai atidaromos ir lapkričio mėnesį. Vaikai aktyviai atsiskaito mokėjimo kortelėmis už maistą mokykloje, parduotuvėse ir kitose viešose vietose bei kartu su tėvais naudoja programėlės funkcijas, skirtas finansiniam raštingumui didinti“, – pasakojo Tomas Navickas, įstaigos technologijų vadovas.

Pasak T. Navicko, sąskaitą galima atidaryti tiesiog telefonu vos per kelias minutes vaikams nuo 7-erių metų, o išskirtiniais atvejais – net ir anksčiau.

„Kada jų vaikas jau pasirengęs naudotis mokėjimų kortele, turi nuspręsti tėvai. Šiais mokslo metais susidūrėme ir su tokiomis atskiromis užklausomis, kai mokėjimo kortelės prireikė net šešiamečiams. Pvz., dėl to, kad būrelį lankantis vaikas turėdavo susimokėti už kiekvieną treniruotę atskirai ir buvo priimama tik mokėjimo kortelė. Tokius atvejus sprendžiame individualiai ir jei tėvai įrodo, kad jų vaikas jau yra pasirengęs naudotis šiomis paslaugomis ir jam jos yra būtinos, sąskaita gali būti atidaroma net ir jaunesniems vaikams. Tačiau tai turi įvertinti pirmiausia patys tėvai, nes visi vaikai ir jų raida yra skirtinga, o ir tėvų edukacija apie pinigus šeimoje labai skiriasi“, – pastebi T. Navickas.

Finansinio raštingumo ekspertė: geriau duoti mažiau kišenpinigių, bet duoti – būtina

Vidutinė kišenpinigių suma, pervedama vaikams į sąskaitą, yra 10 eurų, tuo tarpu vaikų vidutinė transakcijų suma siekia apie 5,5 euro. Pietums mokykloje atsiskaitydami kortele vaikai vidutiniškai išleidžia apie 2,8 euro.

Pasak finansinio raštingumo edukatorės Eglės Laurišonienės, kaip dažnai ir kokio dydžio kišenpinigių duoti vaikui, yra šeimos reikalas: patarti čia sunku, nes tai priklauso ir nuo šeimos finansų, ir puoselėjamų vertybių.

„Gal netgi geriau duoti šiek tiek mažiau, nes mažesni kišenpinigiai skatina kūrybiškumą ir verslumą. Kas tikrai aišku, kad duoti kišenpinigių vaikui būtina, ir geriausia tą pradėti daryti kuo anksčiau, duodant kasdien, pavyzdžiui, kad ir po 10 centų darželinio amžiaus vaikui. Na, o tinkamai paruoštas septynmetis tikrai gali pradėti naudotis ir banko kortele“, – tvirtino ekspertė.

Finansinio raštingumo edukatorė E. Laurišonienė pateikė penkis patarimus tėvams, kaip palengvinti naudojimosi banko kortele pradžią savo vaikams ir užtikrinti, jog šis procesas būtų saugus.

Vaikas pradeda naudotis mokėjimų kortele: 5 patarimai tėvams

Kortelė – jau mokančiam skaičiuoti vaikui. Kaip ir pradedant vaikui duoti kišenpinigių grynųjų pinigų pavidalu, taip ir išimant mokėjimų kortelę labai svarbus yra paruošiamasis etapas. Pasak E. Laurišonienės, pradedantis naudotis elektroniniais pinigais vaikas turėtų gebėti skaičiuoti: sudėti, atimti, padauginti, padalinti, taip pat svarbu, kad jis suvoktų daiktų vertę, t.y. kiek kainuoja kasdienės prekės.

Pradėkite nuo grynųjų. Nors vis dažniau atsiskaitymams naudojamos kortelės ir tą mato ir mūsų vaikai, vis dėlto ugdant jų finansinį raštingumą grynieji pinigai gali puikiai pasitarnauti, nes juos galima pačiupinėti, paprasčiau suprasti vertę, efektyviau planuoti, taupyti. Tad prieš pradedant vaikui naudotis elektroniniais pinigais jis jau turėtų turėti bent minimalios praktikos su grynaisiais. Pats paprasčiausias būdas tai padaryti – reguliariai duoti vaikui tam tikrą kišenpinigių sumą grynaisiais”, – sakė E. Laurišonienė.

Bankomatas – ne beribė pinigų mašina. Vaikams neretai atrodo, kad kortelėje ar bankomate pinigų kiekis yra beribis, o pritrūkus pinigų jų iš ten visada galima pasiimti. „Patarimas paprastas: kalbėkite su vaiku, kaip pinigai patenka į kortelę, nusiveskite prie bankomato ir kartu atlikite išgryninimo arba pinigų įdėjimo į kortelę operacijas, parodant pinigų likutį prieš ir po veiksmo. Prisijunkite kartu prie el. bankininkystės, atlikite pavedimą. Taip komunikuojant ir vizualiai parodant procesus, vaikui pamažu taps daug aiškiau”, – teigė ji.

Vienas svarbiausių dalykų – saugumas. Ekspertė pažymi, kad mokant vaiką naudotis kortele labai svarbu skirti reikiamą dėmesį saugumui. Vaikas turi žinoti, kad negalima niekam atskleisti savo PIN kodo, nešiotis jo piniginėje ar užsirašyti ant kortelės. Na, o jei jau taip nutinka, kad kortelė pametama, svarbu paaiškinti vaikui, kokių veiksmų reikia imtis tuomet: t. y. nedelsiant užblokuoti kortelę mobiliojoje programėlėje arba pranešti vienam iš tėvų.

Dar vienas svarbus patarimas – nustatyti taisykles, apibrėžiančias naudojimąsi pinigais iš esmės, kurias su vaiku aptarkite dar prieš pradedant naudotis kortele ar pinigais apskritai. Pavyzdžiui, nutarkite, kokiems pirkiniams pinigų neleidžiame (tarkime, nesveikiems užkandžiams ar gėrimams), kaip dažnai ir kiek vaikas gaus kišenpinigių (čia labai svarbu reguliarumas), kuriam laikotarpiui turi užtekti pinigų, kol jie vėl įkris į sąskaitą, kokios yra būtinosios išlaidos ir kiek būtų galima skirti taupymui ir pan.

ELTA