Modernų koncertų centrą planuojantis Kaunas vėl kviečia geriausius pasaulio architektus

Šios savaitės pradžioje paskelbtas tarptautinis Kaune planuojamo M.K. Čiurlionio koncertų centro architektūrinių idėjų konkursas. Jį Kaunas rengia su tokio pobūdžio konkursų profesionalais – Didžiosios Britanijos kompanija „Malcolm Reading Consultants“. Kaip atrodys garsiausiam Lietuvos menininkui dedikuota profesionalios muzikos šventovė, paaiškės jau šį rudenį.

Antrą tokio lygio tarptautinį konkursą Kauno užsakymu rengianti konsultacijų kompanija „Malcolm Reading Consultants“ yra garantas, jog savo idėjas pateiks geriausi pasaulio architektai. Jų siūlymų laukiama iki rugsėjo 6 dienos. Tuomet visi darbai bus eksponuojami „Žalgirio“ arenoje, o rugsėjo 26-28 dienomis tarptautinė konkurso komisija paskelbs galutinį savo verdiktą.

„Europa nusprendė, kad mūsų miestas 2022 metais taps Europos kultūros sostine, todėl turime kaip reikiant pasistengti. Pirmoji Lietuvoje tarptautinius reikalavimus atitinkanti koncertinė salė taps labai svarbiu žingsniu šiuolaikiško miesto keliu einančiam Kaunui“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Tikisi brandumo

„Pirmasis konkursas, kurio metu sukvietėme geriausius pasaulio architektus ieškoti „Mokslo salos“ vizijos, buvo labai vertinga patirtis. Išmokę tam tikras pamokas, dabar tikimės sulaukti dar didesniu brandumu pasižyminčių darbų“, – teigė architektas, Kauno miesto tarybos narys Jonas Audėjaitis.

Koncertų centrą planuojama statyti ant Nemuno kranto, netoli Vytauto Didžiojo tilto. Pasak. J. Audėjaičio, parinkta M. K. Čiurlionio koncertų centro vieta tęsia XXI amžiaus Kauno miesto centro formavimą. Kairiajame Nemuno krante iškilsiantis centras duos postūmį visai aplinkinei teritorijai.

Antras kartas

Kauno miesto savivaldybė jau turėjo patirties su kompanija „Malcolm Reading Consultants“. Ji praėjusiais metais organizavo pirmą Lietuvoje tokio lygio architektūrinį konkursą, kurio metu viso pasaulio architektai siūlė idėjas, kaip turėtų atrodyti Nemuno saloje planuojamas mokslo populiarinimo centras „Mokslo sala“. Tąkart į kvietimą dalyvauti atsiliepė net 145 architektų komandos iš viso pasaulio.

„Kaunas – gyvas, besivystantis, atviras ir dinamiškas miestas. Jo gyventojai vertina kultūrą, dizainą ir menus, o miesto valdžia turi ambicingų užmojų. Moderni koncertų salė yra būtinas europietiško miesto atributas. Tai ypač aktualu miestui, laimėjusiam Europos kultūros sostinės titulą“, – teigė kompanijos „Malcolm Reading Consultants” vadovas Malcolmas Readingas.

Bendradarbiaudami su Kaunu britai parengė koncertų centro projektavimo sąlygas, nustatė architektūrinio vertinimo kriterijus, teikė konsultacijas dėl komisijos sudėties, viešai paskelbė konkursą specialiai jam skirtame tinklalapyje bei koordinuos konkurso eigą.

Stipri vertinimo komisija

Architektūrinių idėjų konkurso darbų atranka rūpinsis iš 9 narių sudaryta tarptautinė vertinimo komisija. Du trečdalius jos sudaro architektai. Tarp komisijos narių – architektė Ingela Larsson (Danija), architektas Danielis Rosbottomas (Didžioji Britanija), akustikos dizaineris Neilas Woodgeris (Didžioji Britanija), lietuviai architektai Edgaras Neniškis ir Gražina Janulytė-Bernotienė bei vienas ryškiausių Lietuvos dirigentų Modestas Pitrėnas.

Konkurso organizatoriams komisijoje atstovaus Kauno vicemeras Povilas Mačiulis, Kauno miesto tarybos narys, architektas J. Audėjaitis ir M. Readingas, kuris vadovaus visam komisijos darbui.

Pavadino tautos gėda

„Apmaudu, jog per pastarąjį šimtmetį nepastatėme nei vienos normalios koncertų salės – tai didžiulė visų mūsų gėda. Šis centras – tarsi lakmuso popierėlis, kuris parodo, kiek mums rūpi, ir kas mus sieja su vakarų kultūra, su dviem tūkstančiais metų civilizacijos, kuriai save priskiriame“, – teigė garsus dirigentas M. Pitrėnas.

Anot menininko, koncertų centro erdvė turi būti demokratiška ir tapti lietuvių traukos vieta, kurioje sugyventų aukštasis menas, subkultūros, vyktų parodos, įvairūs lauko projektai ar tiesiog būtų galima pasigrožėti nuostabia panorama.

„Kaip galima netrokšti geros akustikos salės, kurioje būtų atliekami didelės apimties kūriniai? Kur šiandien būtų galima susodinti šimto žmonių orkestrą, chorą? Kol kas Lietuvoje, deja, tokios erdvės neturime. Visi mūsų muzikai, kurie yra matę pasaulio, seniai svajoja apie tokią erdvę “, – sakė M. Pitrėnas.

Statybų pabaiga – 2022 metais

M. K. Čiurlionio koncertų centro planuojamas plotas sieks apie 20 tūkst. kv. m. Pastato patalpų plotas sudarys 11,7 tūkst. kv. m, o 8,6 tūkst. kv. m bus skirta požeminei automobilių aikštelei. Pastatą sups sukurtos viešosios erdvės: aikštė prie įėjimo į pastatą, parkas su lauko renginių erdvėmis, paupio pėsčiųjų ir dviračių takai, uostas turistiniams laivams.

Koncertų centrą Kaunas planuoja atidaryti 2022 metais, kuomet miestas bus Europos kultūros sostine. Iki šiandienos Kaunas yra atlikęs visus reikiamus namų darbus: išsirinkęs vietą, parengęs detalųjį sklypo planą, atlikęs galimybių studiją bei užsitikrinęs pradinį finansavimą. Po architektūrinių idėjų konkurso seks derybos su nugalėtojais, kurie parengs techninį statybos projektą. Kito konkurso metu išsirinkus rangovus, beliks tik statybos darbai. Koncertų centro aplinkai Kaunas yra numatęs pradinį 3,5 mln. eurų ES finansavimą.

Pavadinimą planuojamam centrui išrinko patys kauniečiai šių metų pradžioje paskelbtoje apklausoje. Dauguma apklausos dalyvių pasisakė už tai, kad koncertų centras būtų pavadintas vieno žymiausių visų laikų Lietuvos kompozitorių ir dailininkų, chorvedžio ir kultūros veikėjo M. K. Čiurlionio vardu.

Kauno miesto savivaldybės informacija