Mo­kyklų bend­ruo­menės su­re­mia pe­čius – ren­gia­ma­si nuo­to­li­niam mo­ky­mui

Pir­mo­sios dvi ka­ran­ti­no sa­vaitės jau ei­na į pa­baigą, ta­čiau ko­ro­na­vi­ru­sas to­liau siau­čia, o mo­ky­mo pro­ce­sas po pri­vers­ti­nių anks­tes­nių moks­lei­vių ato­stogų tu­ri tęstis. Tie­sa, nuo­to­li­niu būdu. Švie­ti­mo įstaigų va­do­vai ne­sle­pia, kad iššū­kių lau­kia daug ir ne­lengvų. Mo­ky­to­jai iš­si­juosę plu­ša, mo­ky­da­mie­si nau­do­tis vir­tua­lio­mis mo­ky­mo pro­gra­mo­mis, o di­rek­to­riai at­vi­rau­ja: mo­ky­mo ko­kybė ga­li nu­kentė­ti. Vis­gi rea­lu, kad taip dirb­ti teks iki pat moks­lo metų pa­bai­gos.

Per dvi savaites – kelių mėnesių darbas

Lietuvoje ėmęs plisti koronavirusas darželinukus, mokinius ir studentus išvarė priverstinių ankstesnių pavasario atostogų, sujaukė mokymosi programą, išderino pamokų, egzaminų tvarkaraščius. Jau dabar aišku, kad pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) dešimtokams neįvyks, o dėl brandos egzaminų datos vis dar lieka klausimų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kuria atsarginius planus, tarp svarstymų yra ir siūlymų egzaminų šiemet nerengti, bet kuris iš jų bus pasirinktas, parodys artimiausios savaitės.

O štai Šiaulių miesto ir rajono ugdymo įstaigos, kaip ir visos šalies, intensyviai ruošiasi mokymo procesą iš klasių perkelti į virtualią erdvę. Kalbinti mokyklų direktoriai sutartinai tvirtina, kad pirmosios dvi karantino savaitės jiems buvo ypač sunkios, bet sutelkiančios bendruomenę. Pagrindinis mokytojų uždavinys – išmokti naudotis nuotolinio mokymo programomis, perkelti mokomąją dalyko medžiagą, paruošti moksleiviams užduotis.

Mokyklų vadovams teko atsakomybė parengti nuotolinio mokymo tvarkos aprašus, pasirūpinti pačių mokytojų mokymais, seminarais, organizuoti pamokų procesą. Dauguma švietimo įstaigų per šias dvi savaites gana neblogai susidorojo su kilusiais sunkumais, tačiau susitelkti visiems reikėjo labai staigiai.

„Pavėlavome. Buvome dar prieš karantiną numatę, kad pirmąją savaitę dirbsime nuotoliniu būdu su mokytojais, o antroji turėjo būti skirta mokyti mokytojus dirbti nuotoliniu būdu. Aplinkybės ir reikalavimai dirbti kartu mokykloje nebeleido, todėl viską teko kelti į elektroninę erdvę. Tai yra daug sunkiau, nei sukvietus mokytojus gyvai. Dėl to gal šiek tiek ir pavėlavome, bet niekas nežinojo, kad įvykiai taip sparčiai ims vystytis“, – pripažįsta Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos direktorius Rimas Budraitis, pridūręs, kad po truputį su mokiniais jau buvo dirbama ir šią savaitę.

„Labai aktyvus laikotarpis, iš tiesų labai daug dirbame, labai daug mokymų dalyvaujame, pasiruošėme preliminarų nuotolinio mokymo tvarkos aprašą, pasiskirstėme atsakingus asmenis, visi bendraujame, dalijamės idėjomis
pasiūlymų banke“, – sako Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokyklos direktorė Daiva Jagminienė.

„Mes ėmėmės darbuotis labai intensyviai. Iš tikrųjų pati nustebau, kad padarėme, ko gero, daugiau per vieną savaitę, negu kartais mums pavykdavo per ištisus mėnesius. Žmogus turbūt visada taip daro: kai prispaudžia reikalas, ima ir sukoncentruoja į jį visas jėgas. Iš tiesų situacija labai neprasta ir atrodo, kad galėsime neblogai startuoti“, – teigia Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos direktorė Loreta Tamulaitienė.

Trūkstamų priemonių ieško mokyklose

Rimta problema ugdymo įstaigoms gali tapti mokinių aprūpinimas darbo priemonėmis, t. y. kompiuteriais ar planšetėmis. Jei namuose kompiuterių ir turi kiekviena šeima, šiuo metu, kai nuotoliniu būdu dirba tėvai, o šeimose auga ne vienas vaikas, jų, natūralu, gali tiesiog trūkti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šalies mokykloms yra išsiuntusi anketas dėl galimo priemonių stygiaus, savivaldybės taip pat planuoja pirkimus, bet kol kas mokyklų vadovai patys dar skaičiuoja ir ieško savų resursų.

„Jei jie nepasirūpins, mes turime sąrašą, kuriame yra 21 vaikas, ir numatėme, kuriuos mokyklos kompiuterius paimsime. Gali kilti problemų dėl interneto. Aš jau ir pats buvau pasiryžęs laikinai jiems įvesti internetą už mokyklos paramos lėšas, kad tik mokiniai galėtų dirbti. Bet gal to neprireiks“, – viliasi R. Budraitis.

D. Jagminienės teigimu, jų mokykloje kompiuteriai nėra labai nauji, tačiau, esant būtinybei, bus skirti tiems, kam jų prireiks: „Pirminiai skaičiavimai buvo optimistiški, nes mokykloje iš 300 ugdytinių buvo tik vienas, kuris neturi galimybių. Bet iššūkių turime kur kas daugiau. Savo išteklius žiūrime, tikriname resursus. Turime kompiuterių, gal ne tokių šiuolaikiškų ir greitų, bet turime. Taip pat yra ir planšetinių kompiuterių klasė, mėginsime dalytis ir jais.“

Naujas grafikas, naujos kompetencijos

Dabar mokyklose buvo sprendžiama, kokiu grafiku bus dirbama, svarstyta, kiek reikėtų savaitinių gyvų pokalbių su mokytojais, kai vaikai galėtų virtualiai pabendrauti, ne tik atsiųsti užduotis ar prisijungus jas spręsti, kaip sužiūrėti, ar visi prisijungę, ar visi dirba. Pasak Juliaus Janonio gimnazijos vadovo, bus dirbama kitokiu grafiku nei įprastai, kontroliuoti vaikus, ko gero, bus sudėtinga, tačiau priemonių bus imamasi. Ginkūnų ugdymo įstaigoje numatyta dirbti pamokų blokais: „Tarkime, jeigu per savaitę lietuvių kalbos pamokų yra penkios, tai bus du kartus per savaitę po dvi pamokas iš eilės, ta viena gal ir dings...“

O kaip patiems mokytojams sekasi prisijaukinti naują mokymo būdą? Be abejo, daugiau pasukti galvą dėl užduočių teks muzikos, dailės, technologijų ar kūno kultūros mokytojams. Kita vertus, nė vienas pedagogas neturi pasirinkimo ir nori ar ne privalės prisitaikyti prie situacijos. „Mokytojų pasirengimas yra skirtingas, natūralu. Šioje situacijoje vieniems bus lengva, kitiems bus ne taip lengva. Bet kad visi turėsime dirbti vienodai – faktas“, – sako D. Jagminienė.

Beje, ji neslepia, kad iš kai kurių mokytojų girdėjo pasipriešinimo, esą jų dalyko vesti virtualiai neįmanoma: „Bet kuo labiau gilinamės, tuo labiau pastebime, kad tie mokytojai, kurie skeptiškai žiūrėjo į galimybę, dabar mato labai daug privalumų ir galimybių. Ir dailės, ir kūno kultūros atveju. Labai daug yra medžiagos ir jutubo kanale, ir patys jie kuria. Kai kurie net atrado save. Aš ir pati šioje situacijoje sakau, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera.“

„Nuotolinis mokymas – tikrojo mokymo šešėlis“

Nėra paslapties, kad, dirbant namuose, susikaupti sunkiau. Vaikams – tuo labiau. Kokių rezultatų galima tikėtis? Direktoriai skirtingai žvelgia į situaciją.

„Žiūriu dvejopai. Pats esu pedagogas, žinau, kad su 30 mokinių klasėje, panaudojant konsultacijas ir individualų, grupinį darbą, ne visada gali pasiekti rezultatų, kadangi mokiniai labai skirtingi. Mokymas per atstumą yra tik tikrojo mokymosi šešėlis. 10–30 mokinių taip galima mokyti, bet dabar reikia mokyti 600. Aišku, rezultatai bus liūdnoki, tačiau neturime kitos išeities ir reikia pasistengti padaryti viską, kad rezultatai būtų kiek įmanoma geresni. Viskas yra individualu: vieni mokiniai, kurie turi tikslą, valios, jie dirbs labai aktyviai. Žinoma, ne taip, kaip klasėje, nes tai neįmanoma, bet labai aktyviai. O kiti, kuriuos sunku buvo priversti ir klasėje dirbti, kaip juos priversti mokytis per nuotolį?“ – svarsto Juliaus Janonio gimnazijos vadovas.

Pozityviau nusiteikusi Ginkūnų mokyklos direktorė: „Nemanau, kad ugdymo procesas nukentės. Esu optimistiškiau nusiteikusi. Reikia labai greitai adaptuotis. Vis tik, manau, kokybė turėtų būtų ne prastesnė. Viskas priklauso nuo mūsų susitarimų ir gebėjimo juos įgyvendinti.“

„Šiandien mes turime iššūkį. Ir jeigu jį įveiksime, turėsime visai naują kokybę. Visai kitaip galėsime pažiūrėti į ugdymą. Kaip tik svarstau, kad gal dalį užsiėmimų ir modulių, pasirenkamųjų dalykų galėsime perkelti į nuotolinį ugdymą ir išlaisvinti vaikus nuo sėdėjimo. O tai dabar didelė problema. Ne visai pritariu tam, kad kokybė nukentės. Dėl to, kad matau, jog vaikai, ypač tie, kurie nebuvo labai motyvuoti sėdėti klasėje, labai entuziastingai jungiasi per technologijas ir patys siūlo mokytojams programėles, kaip bendrauti. Jauniems žmonėms taip įdomiau“, – pastebi L. Tamulaitienė.

Kol nėra aiški brandos egzaminų data, esama visokių pasvarstymų visuomenėje. Vieni net siūlo nutraukti mokslo metus išvis. Tiesa, direktoriams toks variantas net nebūtų svarstytinas – jokiu būdu nesutiktų, jei tos kalbos įgytų realesnį pagrindą.

Turės būti ir psichologais

Pakalbinti buvo ir kelių miesto ugdymo įstaigų mokytojai. Jie atviri – pedagogai tarpusavy labai aktyviai dalijasi idėjomis, informacija, jaučiasi bendruomenės sutelktumas. „Tiek mokytojų išbandė labai daug įrankių virtualiam ir nuotoliniam mokymui, kad net nesitikėjome. Stebime labai daug internetinių seminarų, dalijamės vieni su kitais patarimais, kokius tik randame. Labai dėl to džiaugiuosi“, – sako anglų kalbos mokytoja.

Būdų ir įdomesnių užduočių ieško kūno kultūrą vedanti pedagogė. Ji tikina jau nusižiūrėjusi tam tikrų zumbos, žongliravimo, pilateso, jogos pratimų – to, ką mėgsta vaikai. Tiesa, pripažįsta, kad šiuo laikotarpiu mokytojai turės tapti ir psichologais: „Norisi, kad vaikai pajudėtų, renku tokias įdomesnes užduotis, o teorijos nesinori… Turėsime vieną kartą per savaitę su jais pasikalbėti. Manau, ko gero, turėsime būti ir psichologais.“

Savivaldybių Švietimo skyrių atstovai: teikiame visokeriopą pagalbą

Šiaulių m. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Editos Minkuvienės teigimu, Švietimo skyrius organizuoja direktorių vaizdo konferencijas, analizuoja situaciją, aiškinasi sunkumus, tarpininkauja, sprendžiant iškilusias problemas. „Pagrindiniai sunkumai: mokinių, kurie neturi techninių galimybių prisijungti prie mokymo(si) proceso nuotoliniu būdu, aprūpinimas kompiuterine technika, ryšio priemonėmis; tvarkaraščio darbui nuotoliniu būdu sudarymas ir numatytų ugdymo procesui organizuoti virtualių ir skaitmeninių aplinkų panaudojimo galimybės (ryšys, kiekvieno mokytojo gebėjimai ir pan.)“, – patikslina.

Vedėja sako, kad mokymasis nuotoliniu būdu Šiaulių miesto ugdymo įstaigose – visų bendras iššūkis. „Tai iššūkis, naujovė, todėl labai svarbu bendros pastangos. Nuotolinis ugdymas nėra visiška naujovė, nes tai darė nedidelė Lietuvos, taip pat ir Šiaulių miesto mokyklų dalis. Visi Šiaulių miesto mokytojai yra susipažinę su įvairiomis virtualiomis ugdymo aplinkomis, skaitmeninėmis ugdymo priemonėmis ir jas naudoję. Be to, visos Šiaulių bendrojo ugdymo mokyklos Savivaldybės biudžeto lėšomis turi nemokamą galimybę prisijungti ir naudotis „Eduka klasės“ skaitmenine ugdymo aplinka, kurioje ir el. vadovėliai, ir didžiulis užduočių kiekis, galimybės užduotis individualizuoti, diferencijuoti“, – sako E. Minkuvienė

Šiaulių r. savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Raimondas Galkus tikina, kad visos ugdymo įstaigos konsultuojamos dėl iškylančių klausimų. „Pagrindinės problemos – informacinių komunikacinių priemonių trūkumas ir interneto ryšio užtikrinimas mokiniams. Iš įstaigų surinkta informacija apie mokinių turimas priemones bei jų prisijungimo prie interneto galimybes. Pateikus šią informaciją Šiaulių r. savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centrui, priimtas nutarimas įsigyti švietimo įstaigoms trūkstamas informacines komunikacines priemones – planšetes – ir perduoti jas mokiniams. Interneto prieigos klausimas šiuo metu sprendžiamas, bet dauguma švietimo įstaigų planuoja nuomotis modemus iš telekomunikacijos bendrovių“, – sako jis ir papildo – trūkstamos planšetės įstaigoms turi būti nupirktos jau šią savaitę.

Rūpinamasi ir specialiąja pagalba mokiniams bei maitinimu tiems, kam jis priklauso. „Vyksta aktyvus Švietimo ir sporto skyriaus specialistų bendradarbiavimas su Švietimo pagalbos tarnyba dėl specialiosios pagalbos mokiniams teikimo. Kartu su Šiaulių r. savivaldybės švietimo paslaugų centro specialistais koordinuojamas nemokamo mokinių, gaunančių socialinę paramą, maitinimo organizavimas (paketai)“, – tikina R. Galkus.

Kaip virtualusis mokymas atsilieps mokymo kokybei, vedėjo pavaduotojas neprognozuoja, tačiau suvokia, kad tai lems daugybė faktorių: „Manome, kad savivaldybės švietimo įstaigų pedagogai atsakingai žiūri į ugdymo proceso organizavimą nuotoliniu būdu, bet, tik pradėjus jį taikyti praktikoje, pasirodys, su kokiomis problemomis ir iššūkiais teks susidurti. Puikiai suprantame, kad betarpiškas bendravimas ir bendradarbiavimas negali būti visiškai pakeistas ugdymu nuotoliniu būdu ir, aišku, tai turės įtakos ugdymo kokybei. Tik vėliau išaiškės, ką reikia keisti ir koreguoti, juolab kad pačiam ugdymo nuotoliniu būdu procesui didelis iššūkis bus interneto ryšio greitaveika ir kiti faktoriai.“