Miuziklas „Eglė žalčių karalienė“ – Rokiškio 520-ojo gimtadienio vyšnia ant torto

Didžiosiose arenose žiūrovų puikiai įvertintas miuziklas „Eglė žalčių karalienė“ rugsėjo 21 d. 20.30 val. atkeliauja į Rokiškį, į dvaro erdves. Šis didingas renginys taps pagrindiniu miesto 520-ojo gimtadienio akcentu.

Įspūdingoje scenoje prie Rokiškio dvaro rūmų žiūrovai išvys didelio masto kūrinį, apipintą veržlios muzikos ir įtaigių tekstų. Miuziklas puikiai apjungia visus scenos žanrus – vaidybą, dainavimą, šokį – ir sukuria žiūrovui neišdildomą ir ilgai išliekantį įspūdį.

Į miuziklą įsilies ir rokiškėnų šokėjų komanda – žinomas choreografas Gytis Ivanauskas šią savaitę atvyksta į Rokiškį, čia vyks šokėjų atranka ir intensyvus darbas iki pat miesto gimtadienio šventės. Tikimasi suformuoti 16–18 šokėjų komandą, kuri miuzikle įkūnys žalčiukų personažus.

„Eglė žalčių karalienė“ – legenda, kurią nuo vaikystės žinome kiekvienas. Mažiems mums ji buvo tarsi stebuklinė pasaka, o užaugus atsiskleidė daug gilesnėmis prasmėmis. Įgiję gyvenimo patirties, supratome, kad ji – apie mus. Apie tai, ką kiekvienas vienaip ar kitaip esame patyrę. Apie nepaprastą meilę, ilgesį, pasitikėjimą ir išdavystę, po kurios gyvenimas niekada nebebus toks, koks buvo.

Tai – pati nuostabiausia lietuvių liaudies legenda, kurioje užšifruota tiek prasmių, kiek tik esi pajėgus suvokti. Talentingas ir unikalus kūrybinis duetas – Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius – tai ir padarė: ėmė sluoksnį po sluoksnio, kasė, kol iškasė stebuklą. Besigilinant į archajines pasakos versijas bei simbolius, gimė naujas Lietuvos scenos deimantas – miuziklas „Eglė žalčių karalienė“. R. Radzevičius – jautriai, tarsi sielos stygomis, grojantis muzikos autorius. A. Smilgevičiūtė – kiekvieną žodį išjaučianti libreto autorė.

„Legendos stuburas liko tas pats. Mes norėjome, kad žmonės, atėję į miuziklą, pažintų tradicinį siužetą, tačiau šis kūrinys – toks daugiasluoksnis, jog yra daug vietos savitam interpretavimui. Gal atskleisiu šiek tiek paslapties: mes nuėmėme kaltės naštą nuo mažo vaiko pečių ir didesnę atsakomybę už savo veiksmus perkėlėme suaugusiesiems – Eglės broliams“, – pasakoja libreto autorė ir Eglės vaidmens atlikėja A. Smilgevičiūtė.

Žiūrovus sužavės Eglės transformacija. „Patirtis ją keičia ir tai – didžiausią vidinį virsmą patiriantis personažas“, – sako Aistė.

Sukūrę miuziklą, jie susidūrė su nelengva užduotimi – surinkti kūrinio vertą komandą, kuri talentingai perteiktų veiksmą scenoje. Mėnesiai studijoje, režisieriaus, scenografo, choreografo, aktorių, šokėjų paieškos. Įrašai, repeticijos, bandymai…

Rezultatas – išskirtinė žvaigždžių trupė:

Jeronimas Milius ir Aistė Smilgevičiūtė – Žaltys ir Eglė

Karina Krysko, Aistė Lasytė – Eglės sesės

Tadas Juodsnukis – Žalčio brolis

Neda Malūnavičiūtė – moteris-gegutė

Povilas Meškėla ir Vladas Kovaliovas – Eglės broliai

Teresė ir Milda Andrijauskaitės – jūros laumės

Šokėjai – tituluotasis ansamblis „Lietuva“

Režisierė – Vesta Grabštaitė

Scenografas – Marijus Jacovskis

Choreografai – Gytis Ivanauskas ir Sakurako

Kostiumų dailininkė – Vida Simanavičiūtė

Miuziklo scenografas M. Jacovskis, dirbęs su „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ bei roko opera „Jūratė ir Kastytis“, sutiko atskleisti šiek tiek kūrinio scenografijos paslapčių. Pasak jo, miuzikle susiduria du itin skirtingi pasauliai – vandens ir žemės. Vandens pasaulis – mistinių būtybių, žemės – žmonių. Kai šie du pasauliai peržengia vienas kito ribas, prasideda „Eglės žalčių karalienės“ drama.

Specialiai miuziklui buvo pagaminta milžiniška kriauklė, simbolizuojanti vandens stichiją ir Žalčio karalystę. Kriauklės ilgis – 5 metrai, aukštis – 3 metrai. Jos vidus, kuriame vyks dalis veiksmo – toks erdvus, kaip nemažas kambarys. Žemės stichijai sukurti panaudota daugybė natūralaus dydžio irklų, kurie dėl specialios konstrukcijos tarsi sklendžia ore. Vienas įdomiausių scenografo sprendimų – šviesą itin gerai atspindinti scenos danga. Ji kuria magišką atspindžių ir iliuzijos pasaulį, kurį dar labiau sustiprins mobili trikampė veidrodinį efektą turinti konstrukcija – tarsi simboliniai vartai tarp žemės ir vandens pasaulio.

Audronė TELŠINSKIENĖ