Miškų savininkai kviečiami į sueigą Ignalinoje

Su Seimo nariais, vietine valdžia, Aplinkos ministerijos vadovais kalbėsime apie siekiamus naujajame Miškų įstatyme įtvirtinti ženklius apribojimus ir draudimus ūkininkavimui miškuose.

• Kada? 2025 m. kovo 21d. 14:00 val.
• Kur? Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje (Ateities g. 23, Ignalina)
• Kodėl? Išreikšti miškų savininkų poziciją ir apginti jų nuosavybės teises!

Plačiau apie susitikimo poreikį ir problematiką:

Vyriausybė į miškus tiesia platų draudimų ir ribojimų kelią – kas laukia Aukštaitijos miško savininkų?

Aplinkos ministerija paskelbė jos rengiamą Vyriausybės pasiūlymų projektą, kuriame siekia naujajame Miškų įstatyme įtvirtinti ženklius apribojimus ir draudimus ūkininkavimui miškuose, ypač skaudžiai galinčius paliesti savininkus, kurių miškai yra nacionaliniuose parkuose, draustiniuose bei 1 km atstumu nuo miestų.

“Susipažinęs su aplinkosaugininkų ruošiamais draudimais, likau šokiruotas”– sako pavyzdingai savo miškus prižiūrintis miškininkas Kazimieras Kuliešius, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus pirmininkas. ,,Jei įsigaliotų Aplinkos ministerijos teikiami pasiūlymai, mūsų šeimos draustiniuose ir Aukštaitijos nacionaliniame parke turimuose miškuose ekonomiškai ūkininkauti nebegalėtume. Liktų tik jaunuolynų priežiūros ir retinimo darbai, kuruos kad atlikti, reikėtų dar papildomai finansuoti. O pajamų iš pagrindinių kirtimų brandžiuose medynuose gauti negalėtume. Kaip, iš ko tuomet užsidirbsime, kad galėtume mokėti darbuotojams atlyginimus, išsimokėti bankams už paskolas technikai ir finansuoti investicijas į miškus?” –  klausia miško savininkas.

Sugriežtinimus inicijuojanti Aplinkos ministerija pakeitimus pristato kaip būdą geriau saugoti gamtą, didinti rekreacinį miškų prieinamumą ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.

Ką numato siūlomos pataisos?

• Nacionaliniuose parkuose, draustiniuose ir kai kuriose kitose saugomose teritorijose (pavyzdžiui, Europos Bendrijos svarbos buveinėse) bei 1 km atstumu nuo miestų ribos esančiuose miškuose būtų visiškai uždrausti pagrindiniai miško kirtimai. Miško savininkams liktų tik ugdomieji kirtimai, kurie galimi tik nebrandžiuose medynuose. Tuo tarpu šiuo metu visuose privačiuose miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose, pagrindinis naudojimas yra leidžiamas.
• Regioniniuose parkuose pagrindiniai kirtimai būtų griežtai ribojami, o didžiausias leistinas plynojo kirtimo plotas sumažinamas iki 1 ha.
• Žadamos vienkartinės kompensacijos už kirtimų draudimą, tačiau jų dydis bus mažinamas atsižvelgiant į kitas tariamas miško ekosistemų funkcijas, iš kurių savininkas tik teoriškai galėtų gauti pajamų.

,,Didelio masto apribojimai miškų savininkams atneš nemažų nuostolių. Tikiu, kad aukštaičiai su tokia situacija nesitaikys“,– sako Kazimieras Kuliešius.

 Kokios pasekmės laukia miško savininkų?

• Nuosavybė be teisių – uždraudus pagrindinius miško kirtimus, miško savininkas realiai praranda galimybę naudotis savo nuosavybe ekonominiais tikslais. Jam lieka pareigos (pvz., tvarkyti mišką, išvežti atliekas), bet pajamų iš savojo miško jis negalės gauti.
• Bevertis turtas – miškas, kurio negalima naudoti ūkiniais tikslais, praranda rinkos vertę. Tokio turto niekas nepirks, bankai nepriims kaip užstato, o ateityje jis taps finansiškai nenaudingu. Jei valdžia ir išmokės žadamą vienkartinę kompensaciją- kas dar nėra garantuota, nes biudžetas tuščias, o pinigų reikia gynybai finansuoti- tai iš dalies  atlygins tik vieno miško augimo ciklo praradimus. Tačiau brandūs medžiai liks stovėti ir miško savininkas negalės vėl sodinti ir auginti naujo miško kartos, kurį jo palikuonys galėtų naudoti. Toks naudoti negalimas miškas tampa beverčiu, nes, nesant galimybės gauti pajamų, niekas jo nenorės įsigyti, joks bankas neims kaip užstato.
• Nepakankamos kompensacijos – Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad už dėl papildomų draudimų numatomus praradimus miškų savininkams kompensacijoms reikės bent 264,5 mln. Eur. Tačiau tikslesni skaičiavimai rodo, kad vien nacionaliniuose parkuose miškų savininkai patirs apie 510- 600 mln. Eur turto nuvertėjimą. Šios žalos realiai niekas nesiruošia atlyginti. Juk nėra sąžiningai atlyginama už jau šiuo metu įvestus draudimus. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, iš 935 tūkst. ha privačių miškų, apie 175-180 tūkst. ha yra saugomose teritorijose, dar apie 25 tūkst. ha patenka į Natura 2000 teritorijas už saugomų teritorijų ribų. Lietuvos nacionaliniuose parkuose yra 43, 9 tūkst. ha, o draustiniuose ~82 tūkst. ha miškų, priklausančių privatiems savininkams.

Dabar – lemiamas momentas. Jei šios pataisos bus priimtos, daugelis miškų savininkų liks tik popieriniais miško „valdytojais“, be jokių realių teisių į savo nuosavybę.

Atėjo metas susiburti ir parodyti, kad mūsų balsas svarbus. Jei šiandien tylėsime – rytoj gali būti per vėlu!