Miško burtai skautų stovykloje

Liepos 9–16 dienomis Plungės Gondingos tunto skautai sukvietė nuo pernai vasaros nuotykių laukusius vaikus į skautų stovyklą ne skautams „Miško burtai“.

Nuo 2018 m. iki šiemet stovyklos ne skautams vykdavo prie Platelių ežero. Šiemet nusprendėme tradiciją pakeisti ir stovyklą surengėme skautiškoje Baltučių sodyboje Smilgių kaime, Plungės rajone. Sumanymas pasiteisino jau vien dėl to, jog geriems orams nelepinant, visada turėjome stogą virš galvos veikloms užsiimti. Ne mažiau džiugino ir jauki sodybos aplinka, ką bekalbėti apie pernai pagal projektą „Skautiškos pramogos“ įrengtą kliūčių ruožą, nusileidimo trasas ir 11 metrų aukščio laipiojimo sieną, prie kurios primontuotos ir Jokūbo kopėčios bei lipimo dėžėmis įranga.

Tad tiek apie stovyklos vietą. Už ją svarbesni yra žmonės. Šiemet turėjome tris vilkų skiltis (žydrųjų laumžirgių, salotinių žiogų ir rožinių drugelių), vienijusias 40 mažiausių stovyklautojų nuo 5 iki 10 metų, keturias sesių (geltonųjų pienių, mėlynųjų žibučių, violetinių alyvų ir raudonųjų burbuolių) su 38 mergaitėmis nuo 11 iki 15 metų ir tris brolių (baltagalvių erelių, juodųjų vanagų ir rudųjų strazdų), kuriose – 32 berniukai ir vaikinai nuo 11 iki 15 metų. Taigi iš viso – 55 sesės ir 55 broliai. Taip pat – grupė ukrainiečių vaikų nuo 8 iki 12 metų. Jau stovyklos metu išsiaiškinome, jog vieną jų – Liza – yra skautė.

Mažuosius bei jaunuosius stovyklautojus prižiūrėjo jų vadovai broliai ir sesės: Milda, Vilius V., Julius, Mykolas, Agnė, Fausta, Eglė, Monika, Gabija, Barbora, Ramutė, Ugnė, Gita, Ieva, Eglė, Aretas, Vincentas, Giedrius M., Ignas, Aurimas, Laurynas ir Aurelija. Vilkų pastovykle rūpinosi Agnė, sesių – Audronė, brolių – Deividas. Pagrindiniai stovyklos rūpesčiai gulė ant viršininko Dovydo bei komendanto Viliaus R. pečių. Ne mažiau jų kliuvo ūkvedžiui Žydrūnui bei jo pavaduotojui Giedriui P. Programos reikalus tvarkė Kristina, o virtuvėje sukosi Inga bei Olga (ji taip pat ėjo ir mediko pareigas). Maistą ruošti padėjo ir Robertas, Anastazija, Aurelija, Ramutė, Tadas bei kiti, o per paskutiniąsias tris dienas nepakeičiamas pagalbininkas buvo ukrainietis Andrėjus, iki karo savo šalyje dirbęs virėju laive.

Ką veikė?

Ši teksto dalis – pati ilgiausia, nes sutalpinti visas aštuonių dienų veiklas, patirtis, užsimezgusias draugystes ir patirtus nuotykius į kelias pastraipas ne tik sunku, bet praktiškai neįmanoma.

Pirmoji diena – šeštadienis

Ši diena buvo skirta atvykimui, įsikūrimui, susipažinimui su stovyklaviete, bendromis taisyklėmis, kuo skautų stovykla skiriasi nuo kitų, kaip reaguoti į skirtingus švilpukų signalus, kaip elgtis rikiuotėje, prie vėliavos, per laužus, naktinius budėjimus, kas pirmieji valgo, o kam reikia palūkėti, kaip naudotis prausyklomis, dušais, kaip suvaldyti įvairius įrankius, galiausiai – kaip išvengti konfliktų, rasti kompromisą, spręsti įvairias problemas ir kt.

Šeštadienį įsikūrėme pastovykles, jas apsitvėrėme, rentėme vartus, juos puošėme. Vakare vyko atidarymo rikiuotė, skambant Lietuvos himnui, pakeltos visos trys vėliavos – mūsų šalies, Ukrainos ir stovyklos (šioji kasmet būna išskirtinė, šiemet buvo išpiešta ant odos ir skambėjo papūtus vėjui ir sujudinus prie vėliavos pririštus varpelius. Po rikiuotės susibūrėme po vėliavomis Šv. Mišioms, kurias aukojo brolis ir Plungės skautų draugas Vilius Viktoravičius. Vakaro laužą tema „Miško burtai“ vedė vilkų pastovyklės vadovai. O tada – naktipiečiai ir ramybės metas iki ryto 8 val.

Antroji diena – sekmadienis

Šeštadienis daugumai stovyklautojų, ypač mažiausiems, atnešė tiek daug įspūdžių, kad šie sekmadienio ryte tiesiog nepajėgė išlaukti iki kėlimosi laiko ir pradėjo šurmuliuoti jau nuo 6 val. ryto. Tad ir vadovams teko keltis anksčiau. Po mankštos, prausimosi, pusryčių ir rikiuotės, prasidėjo rimtos veiklos. Pirmoji – išgyvenimo gamtoje paslaptys. Jas įsisavinti šiek tiek trukdė lietus, bet sodyboje vietų po stogu netrūksta, tad išgyvenimo mokėmės daržinėje, troboje, pirtelėje, renginių palapinėje. Vilius V. parodė, kaip filtruoti vandenį, Milda – kaip užsidegti ugnį, Giedrius pasakojo apie maisto ruošimo gamtoje gudrybes, Audronė – kaip įsirengti pastogę ir guolį. Olga parodė, kaip susižeidus panaudoti turimus daiktus, Vilius R. – kaip pasigaminti viryklę iš miške numestos konservų skardinės, Julius – kaip pasistatyti tipį (tokį indėnų namelį). Mykolas papasakojo, kaip susidėti išgyvenimo rinkinėlį, o Kristina pateikė praktinę užduotį – iš 10 daiktų atsirinkti 3, labiausiai praversiančius negyvenamoje saloje.

Po pietų skiltims duota užduotis pasiruošti vakaro veiklai – miško burtų vaišėms. Prieš jas dar įsiterpė praktiškų dalykų valanda, kurios metu vieni mokėsi siūti, kiti skalbti, saugoti gamtą, pažinti save ir aplinkinius, patriotiškumo, kūrybiškumo, tvarkingumo, saugoti fizinę bei psichinę sveikatą, netgi tėvų laikų žaidimų.

Prieš vakaro laužą nurimo lietus, tad miško burtų vaišės surengtos prie laužo. Vadoves Ingą, Olgą ir Kristiną skiltys vaišino pačiais gurmaniškiausiais skanumynais, nuo duonelės su dilgėlių pesto ir vitamininės eglių spyglių arbatos iki žėlė torto su egzotiškomis gėlėmis. Džiugino ir gardumynai, ir vaikų išradingumas. Beskanaujant ir sutemo, tad po vakaro maldos ir naktipiečių skubėjome ilsėtis.

Trečioji diena – pirmadienis

Pirmadienio ryte nustebino tyla – visi sąžiningai miegojo iki pat komendanto švilpuko. Toks pasirinkimas buvo ne tik malonus vadovams, bet ir labai naudingas stovyklautojams, mat pirmadienis – žygių diena. Tiesa, tik patys vyriausi keliavo visą dieną – iki nuostabaus Paplienijos ozo. Kiti, pasidaliję į dvi grupes, klampodami per prilijusias pievas, pilnas laukinių rūgštynių ir stulbinančių gėlių bei dar pelkėtesnius miškus, aplankė Dievo stalo akmenį. Išklausę apie jį sukurtas legendas ir istorinius faktus, palikome koplytėlėje lauktuvių ir lydimi saulės patraukėme atgal. Tai buvo tokia šilta diena, kad grįžę mažieji net išsimaudė ne itin šiltame tvenkinyje. O štai vyriausius išmaudė klastūnas lietus. Vakare jaunesnieji stovyklautojai turėjo jėgų tik filmui, o vyresnieji – dainų vakarui.

Ketvirtoji diena – antradienis

Antradienis atnešė visą būrį svečių: apsilankė ne tik Lietuvos skautijos valdžia, telšiškiai ir rietaviškiai skautai, bet ir kunigas brolis Antanas Saulaitis bei sesė Nomeda. Tad nors miško akademijos pamokas lankėme sąžiningai ir sužinojome daug įdomių dalykų apie augalus, medžius, gyvūnus, paukščius, vabalus, išmokome gaminti žolių girą ir dalyvavome eksperimentuose, po pietų vieni lankėme pažinimo per pojūčius (regos, klausos, uoslės, skonio, lytėjimo, intuicijos) užsiėmimus, o kiti vietoj miško proto kovų susitikome su broliu A. Saulaičiu. Vėliau, kad niekas neliktų nuskriaustas, apsikeitėme vietomis. Visi pripažino, jog buvo labai įdomu ir dėkojo broliui Antanui, apsilankymu pagerbusiam mūsų stovyklą. Negalėję su juo susitikti dieną vadovai įsiprašė į pokalbį vakare. Ne tik išgirdome šviesių prisiminimų, prasmingų minčių, bet ir sužinojome, kaip žaisti visą stovyklą įtraukiantį žaidimą apie gyvūnus bei apie kitas įdomias veiklas.

Penktoji diena – trečiadienis

Trečiadienis turėjo būti labai sportiškas, tačiau planus sujaukė lietus. Olimpinės žaidynės ir estafetės vėl vyko viduje, o tas, kurios viduje neįmanomos, pakeitė stalo žaidimų pamokos-varžybos. Po pietų išsigiedrijus, mažųjų skiltims sudaryta galimybė išbandyti kliūčių ruožą bei nusileidimų lynais trasą. O trečiadienio veiklas užbaigė miltų karo žaidimas jaunesniesiems. Beje, tą dieną su devintuoju gimtadieniu sveikinome Arianę, o su 15-uoju – Ugnę.

Šeštoji diena – ketvirtadienis

Tradiciškai ketvirtadienis skirtas turgui ir aukcionui. Nors į pasiruošimo darbus dar įsiterpė miško protų kovos, kurias jaunesniųjų grupėje laimėjo žiogai, o vyresniųjų – Raudonųjų burbuolių skiltis.

Vis tik dienos vinis buvo turgus. Kaip visada, labai margas ir stebinantis vaikų išradingumu. Buvo įvairiausių loterijų, masažų, kavinių, papuošalų, suvenyrų, žaidimų, fotoateljė, grožio salonų ir kitokių paslaugų bei pramogų, netgi stovyklos taksi, kuriuo galėjai apsukti ratą turgaus aikštėje (kol ūkvedys su pavaduotoju, neįvertinę savo svorio, taksi sulaužė). Ne mažiau smagus ir išradingas buvo aukcionas, kurį vedė aukščiausia stovyklos valdžia – viršininkas ir komendantas bei abu ūkio dalies darbuotojai.

Po vakarienės dalis vadovų išvyko į naujų patyrusių skautų įžodį, o likusieji sukvietė stovyklautojus pasiklausyti gandų bei vyresnius dalyvauti miltų kovose, o jaunesnius – jų žiūrėti. Mūšiui užsitęsus, atėjo naktipiečiai ir ramybės laikas.

Septintoji diena – penktadienis

Penktadienį į rikiuotę atžygiavo keturi nauji patyrę skautai: sesės Gita ir Kamilė bei broliai Julius ir Vilius. Pagal tradicijas naujos vyšnios gausiai palaistytos. O naujos skautės Gabija, Gabrielė, Kamilė ir Beatričė, tą rytą davusios įžodžius, pamėtytos į padanges. Ta pati pramoga laukė ir brolio Arijaus, tą dieną šventusio devintąjį gimtadienį. Naujų suaugusiųjų skautų, kuriems tą dieną užrišti pilki kaklaraiščiai, niekas nemėtė, jiems iškilmingai įteikti skustukai – kaip priminimas apie laukiančias ne visada džiugias pareigas.

Džiaugdamiesi saulute, dieną praleidome aktyviai: vyko įvairios užduotys ir pramogos lauke, o po pietų – chaoso žaidimas. Vėliau po du drąsiausius penkių vyresniųjų skilčių atstovus pakvietėme susigrumti lipimo dėžėmis varžybose. Manėme, jog nugalėtoju taps rudasis strazdas Laurynas, užkopęs ant 17 dėžių, tačiau vėliau jį pralenkė raudonoji burbuolė Ūla, kurios rezultatas – 20 dėžių. Tiesa, vėliau ir jos rezultatą pagerino iš Plungės kilęs skautas Robertas, atvykęs į stovyklą pasiimti dukrytės Paulinos (24 dėžės).

Skubiai pavakarieniavę, susirinkome stovyklos uždarymo rikiuotėje. Joje įtekti stovyklautojų pažymėjimai, padėkota visiems vadovams ir kitiems, ėjusiems svarbias pareigas. Buvo daug šūkių, gerų žodžių, apsikabinimų, dovanėlių ir begalė malonių akimirkų. Nuleidus vėliavas, Ukrainos vėliava po jautrių tuntininko žodžių apie narsių žmonių kovą už laisvę įteikta stovyklos dalyviams ukrainiečiams.

Po vėlyvo vakaro laužo vieni liko džiaugtis baltąja naktimi, kiti – saldžiu miegeliu po ilgos dienos.

Aštuntoji diena – šeštadienis

Šeštadienio diena buvo skirta tvarkymuisi ir atsisveikinimui su stovyklaviete bei naujais draugais (prieš tai apsikeitus telefonų numeriais ir Facebook‘o adresais).

Stovykla baigėsi.

O šį pasakojimą norisi pabaigti Plungės skautų stovyklos ne skautams „Miško burtai“ pažymėjimo teksto ištrauka: „pažymėjimas liudija, kad jaunoji miško burtininkė (-as) išmoko šių paslapčių: išgyventi miške, gaminti gyvybės eliksyrus iš gamtos dovanų, pažinti miško gyventojus, pasikliauti visais pojūčiais. (…) Galiausiai suprato, kad tikrieji lobiai yra draugystė, pasitikėjimas savimi ir aplinkiniais, gebėjimas nekreipti dėmesio į kuisius, dilgėles, žygyje nutrintas kojas ar gurgiantį pilvą bei kitas nereikšmingas smulkmenas ir mokėjimas džiaugtis neįkainojamomis dovanomis: vasaros žaluma, šiluma (arba vėsa), saule (arba lietumi), žvaigždėmis (arba jonvabaliais), vakarojimu prie laužo, naktiniais budėjimais, skania koše smagioje kompanijoje, žygio nuovargiu, naujomis patirtimis ir draugais, nes iš to ir susideda tikrasis (stovyklos irgi) gyvenimas“.

Ačiū visiems skilčių vadovams, viršininkui, komendantui, ūkvedžiams, mūsų maitintojams iš virtuvės, ypač ūkininkams Martišiams, gausiai dovanojusiems stovyklai gardaus pieno, tėveliams, patikėjusiems mums vaikus, vaikams, kad su saiku ilgėjosi tėvelių ir pakęsdavo net pavargusius, o kartais net kantrybės netekusius vadovus ir visiems visiems, vienaip ar kitaip prisidėjusiems prie stovyklos „Miško burtai“. Burtai veikia!

Stovyklai Plungės rajono savivaldybė skyrė 1900 Eur finansavimą.