Miškininkai pataria: kaip tinkamai paruošti namus grįžtantiems sparnuočiams?

Nors už lango dar spaudžia lengvas žiemos šaltukas, miškininkai primena, kad jau laikas ruoštis iš šiltųjų kraštų grįžtančių paukščių sutiktuvėms ir dalijasi patarimais, kaip teisingai paruošti namus grįžtantiems sparnuočiams.

Nors dalis paukščių Lietuvoje žiemoja, nemažai jų grįžta į šalį iš šiltųjų kraštų ėmus busti gamtai ir atėjus pavasariui. Žiemojantys paukščiai savo veisimosi sezoną, dažniausiai, pradeda kur kas anksčiau nei tie, kurių kasmet laukiame grįžtančių. Žiemas šalyje leidžiantys paukščiai namus kuriasi kraudami lizdus atokiose, kuo mažiau dėmesio atkreipiančiose bei gerai užmaskuotose vietose. 

Tam tikros paukščių rūšys – pavyzdžiui, įvairių rūšių zylės, musinukės, varnėnai namus randa geninių paukščių iškaltuose uoksuose. Tai saugus, nuo plėšrūnų gana efektyviai apsisaugoti leidžiantis pasirinkimas. Tačiau, ne visuose miškuose uoksų yra pakankamai, kad juose galėtų perėti antriniai uoksiniai paukščiai. Dėl šios priežasties, naudinga šiems paukščiams padėti ir iškelti inkilus, kuriuose jie galėtų kurti naujus namus. 

Namus inkiluose kuriasi ne tik žvirbliniai paukščiai. Vieni iš pirmųjų sparnuočių, ankstyvą pavasarį ieškančių vietos perėjimui – pelėdos. Pelėdiniai paukščiai žiemai baigiantis ima švęsti vestuves ūbaudami, o po vestuvių – ima perėti. Naudinga paminėti, kad inkilus perėjimui renkasi ne visi pelėdiniai paukščiai. Įvairios pelėdų rūšys, natūraliai, kiaušinius deda skirtingose vietose: vienos rūšys namus kuria nenaudojamuose stambių paukščių lizduose, kitos tam renkasi dreves ar tinkamo dydžio uoksus, o yra ir tokių, kurios peri nulūžusių stuobrių ertmėse. Tačiau, tokių vietų miške nėra gausu, tad ir pelėdoms jas rasti gali būti ne taip paprasta. Todėl, šiems įspūdingo grožio paukščiams taip pat galima pagelbėti gaminant ir iškeliant inkilus.

Norintiems pavasarį atlikti gerą darbą ir patiems pagaminti inkilą, naudinga atminti kelis svarbius dalykus. Pirmiausia, naudinga žinoti, kad skirtingų rūšių paukščiams tinkami ir reikalingi skirtingo dydžio inkilai. Smulkiesiems paukščiams, tokiems kaip zylės ar musinukės, gaminami inkilai, kurių aukštis siekia apie 30 cm, o plotis – 15 cm. Tačiau, svarbus ne tik paties inkilo, bet ir jo landos dydis – skersmuo. Inkilo landa turi būti pakankamai didelė, kad sparnuotis galėtų lengvai ir saugiai įlįsti į vidų, bet ne per didelė, nes kitaip kils riziką, kad į landą savo leteną įkiš plėšrus gyvūnas. Jei planuojate inkilą gaminti varnėnams – jis turėtų būti didesnis, su 5 cm skersmens landa. Didesnį inkilą reikia gaminti ir pelėdiniams paukščiams. Žvirblinėms pelėdoms, kurios yra mažiausios ir smulkiausios, inkilas turėtų būti šiek tiek didesnis nei skirtas varnėnams. Tuo tarpu, stambesnėms ir didesnėms pelėdų rūšims gaminami dar didesni inkilai – bent pusės metrų aukščio ir 40 cm pločio. Kad ir kokiai paukščių rūšiai planuojate kalti inkilą, jį reikėtų gaminti iš natūralios medienos, neobliuotų ir nedažytų lentų. 

Svarbu ne tik pagaminti tinkamo dydžio inkilą, bet ir tinkamai jį pakabinti. Miškininkai pataria inkilus kabinti 3-5 metrų aukštyje. Jei inkilas skirtas pelėdai – jį reikėtų kabinti dar aukščiau. Šaka, ant kurios kabinamas inkilas, turėtų būti tvirta ir suteikti pakankamai stabilumo, kad pučiant stipriems vėjams inkilas nesiūbuotų. Taip pat labai svarbu, kad pasirinkta inkilo kabinimo vieta pasižymėtų geru priskridimu, o landos neužstotų šakos. Naudinga atsižvelgti bei tinkamai parinkti ir pačią inkilo kabinimo vietą, kabėjimo kryptį. Jei inkilas bus iškeltas tankmėje – jame labiau kaupsis drėgmė, tuo tarpu – atviroje vietoje, į pietų kryptį atsuktas inkilas gaus daugiau saulės šviesos, bet paukščiams jame gali būti per karšta.

Ruošiantis pavasariu svarbu ne tik sukurti ir iškelti naujus namus sparnuočiams. Dėmesio skirti būtina ir praėjusį sezoną iškeltiems inkilams bei jų valymui. Darbštuoliai varnėnai savo inkilus išsivalo patys snapeliais atplėšdami seno lizdo medžiagos dalis ir jas išmesdami pro landą. Tačiau, dauguma kitų paukščių, pavyzdžiui, žvirbliniai paukščiai, lizdų patys nevalo. Dėl šios priežasties, siekiant, kad grįžę perėti į inkilus paukščiai galėtų ten sėkmingai dėti kiaušinius, reikalinga žmogaus pagalba. Senesnius inkilus išvalyti labai svarbu, kadangi, senoje lizdinėje medžiagoje kaupiasi drėgmė, ima veistis lizdiniai parazitai, keliantys pavojų tiek inkilų šeimininkams, tiek jų jaunikliams.

Kiekvienais metais, dar prieš prasidedant pavasariui, VMU miškininkai, regioninių padalinių girininkijose, išvalo apie 7000 inkilų. Tokiu būdu užtikrinami ne tik švarūs ir saugūs namai sparnuočiams, bet ir prisidedama prie miško sanitarinės būklės gerinimo. Na, o kuo miške daugiau paukščių – tuo efektyviau kontroliuojamas miško kenkėjų skaičius. Miškininkai skuba nuraminti – išvalyti inkilą tikrai nesunku. Valant svarbu nesulaužyti jo konstrukcijos, o išvalius – būtina jį vėl sandariai uždaryti ir pakabinti atgal. Jei planuojate valyti senus inkilus, nepamirškite pasirūpinti ir atsarginėmis inkilo dalimis, vinimis, nes inkilo ardymo metu inkilai, o ypač senesni, gali skilti.

Miškininkų iškeltuose inkiluose savo namus, dažniausiai, kuria smulkieji paukščiai, tokie kaip varnėnai, įvairios zylės, musinukės, paprastosios raudonuodegės. Taip pat, inkilai keliami ir retoms paukščių rūšims – ne tik pelėdoms, bet ir kukučiams, žalvariniams ir net žinduoliams – miegapelėms bei šikšnosparniams. Kaip ir kasmet, šiais metais gamtai neabejingus sparnuotų giesmininkų mylėtojus Valstybinių miškų urėdija kviečia į akciją „Paukščiai grįžta namo“. Kartu su regioninių padalinių miškininkais, kovo 7 dieną visoje Lietuvoje bus galima pasitikti sugrįžtančius paukščius – iškeliant jiems naujus namus. Akcijos metu VMU miškininkai iškels daugiau nei 8 tūkst. inkilų.