Miške puola briedmusės. Ar jos pavojingos ir kaip apsisaugoti

„Kartu su šeima labai mėgstame pasivaikščioti po mišką. Ypač po Jurbarko krašto pušynus. Saugodamiesi erkių nebrendame į žoles, nesibrauname į jokius brūzgynus – žingsniuojame tik išvažinėtais miško keliais. Be to, nuo erkių bandome apsisaugoti ir apsipurkšdami specialiais repelentais. Vis dėlto jau kuris laikas baugu eiti į mišką, nes labai puola peraugusias sparnuotas erkes primenantys vabzdžiai, kurie taip įsikimba į rūbus, kad sunku juos nukratyti. Be to, tie vabzdžiai labai linkę lįsti į plaukus. Teko girdėti, jog tie vabzdžiai dar yra vadinami elninėmis erkėmis ir yra pavojingi tik elniams ir kitiems panašiems gyvūnams – siurbia jų kraują. Sakoma, kad jos žmonėms nėra pavojingos. Kaip yra iš tiesų? Ar reikia šių vabzdžių bijoti ir žmonėms? Kaip nuo jų apsisaugoti? Ir kaip jos iš tiesų yra vadinamos?“, – klausia skaitytoja.

Briedmusės kanda

„Mūsų laikui“ apie šias elnines erkes (dar vadinamas briedinėmis erkėmis), arba briedmusėmis, papasakojo Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vyr. ekologas Vytautas Uselis. Specialistas pasakojo, jog briedmusės daugiausia siurbia kraują iš elninių gyvūnų – briedžių, elnių, stirnų. Žmogus nėra tinkamas jų mitybos objektas ir yra „užpuolamas“ atsitiktinai. Briedmusė dažniausiai kanda ne iš karto, o po kokio pusvalandžio ar daugiau.

Joms įkandus odos reakcija būna įvairi. Dažniausiai atsiranda ilgai niežtintis gumbelis. Tą vietą patartina patrinti spiritu.

„Neradau tikslios informacijos, ar briedmusės siurbia žmonių kraują. Vieni šaltiniai teigia, kad ne, kiti – taip, bet žmogaus kraujas netinka jų vystymuisi“, – „Mūsų laikui“ sakė V. Uselis. Jis atkreipė dėmesį, kad didelė dalis briedmusių turi Laimo ligos sukėlėjus, bet nėra informacijos, kad šią ligą perneštų žmogui.

Kaip nuo jų apsisaugoti? Pasirodo, nuo briedmusių repelentai nepadeda. Geriausia priemonė atsiginti – sandariai užsegti drabužiai ir galvos apdangalas. Jei šių briedinių erkių itin daug ir jų labai bijomasi, galima naudoti specialų apsiaustą-tinklelį.

V. Uselis pasakojo, kad briedmusės, pamačiusios šalia judantį objektą, skrenda netoli – iki 50 m. Taikosi į stambesnius ir tamsesnius objektus, todėl vaikus ir šviesiai ryškiai apsirengusius puola mažiau. Labiau puola judant. Sustojus ilgiau vienoje vietoje – puolimas liaujasi.

Nuo ko priklauso šių vabzdžių gausa? Anot vyr. ekologo, briedmusių gausa, kaip ir kitų vabzdžių, gali svyruoti priklausimai nuo oro sąlygų – temperatūros, drėgmės.

Briedmusių padaugėja tik rudeniop, atvėsus orams iki 10–15 laipsnių. Taip pat jų daugiau būna pelkėtuose miškuose ir jaunuolynuose, t. y. ten, kur dažniau lankosi jų maisto šaltinis – elniniai žvėrys.

Atšalus orams reikia saugotis ir įprastų erkių. Šios išlieka aktyvios visą vegetacijos sezoną, t. y. maždaug, kai vidutinė paros temperatūra yra virš 5 laipsnių. Mažiau aktyvios jos yra vasarą, kai labai šilta ar karšta.

Daugiau informacijos apie briedmuses

Briedmusė (lot. Lipoptena cervi) – dvisparnių vabzdžių (Diptera) eilei priklausantis kraujasiurbis vabzdys. Paplitusi Eurazijos vidutinių platumų miškuose (Europoje, Sibire, Šiaurės Kinijoje), taip pat pateko ir į Šiaurės Ameriką.

Tai 5–7 mm ilgio rudos spalvos vabzdys. Briedmusė turi dideles, kibias galūnes, todėl primena peraugusią erkę. Kūnas plokščias, minkštas, lankstus, slidus, dėl to vabzdys, patekęs ant odos, sunkiai pašalinamas. Briedmusės kūnas pritaikytas judėti glotniame elninių žvėrių kailyje, o kibios naguotos kojelės leidžia išsilaikyti. Kas 6–8 dienas briedmusė pagimdo lervutes, kurios krinta žemėn, įsirausia gilyn ir joje virsta lėliukėmis. Šios vystosi 3–4 mėnesius.

Panaudota Wikipedia inf.